Simboliniu požiūriu širdis yra jausmų organas iš dalies todėl, kad sutampa su gyvenimo širdies plakimu. Fiziologiškai realybė labai skiriasi; Tačiau nėra visiškai neteisinga teigti, kad emocijų valdymas gali tiesiogiai paveikti mūsų kraujotakos sistemos ir savo ruožtu pagrindinio organo – širdies – sveikatą. Bet Kaip pasireiškia jausmų įtaka širdžiai?
Jausmų įtaka širdžiai tai vyksta nuolat ir įvairiai. Pavyzdžiui, per gyvenimą gali įvykti trauminių situacijų, kai žmogus patiria tikrai nerimą keliantį streso lygį. Visi išgyvenimai, kuriuos jie provokuoja aukštas nusivylimo lygis o kančia tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę .
Prieš šimtmetį mokslininkas Karlas Pearsonas, stebėdamas kapinėse esančius antkapius, patyrė savotišką epifaniją: sutuoktiniai dažniausiai miršta per metus vienas nuo kito.
– Anahadas O’Connoras „The New York Times“. –
The New York Times analizuoja jausmų įtaką širdžiai
The New York Times savo straipsnyje Kaip emocijos gali paveikti širdį teigia, kad šis organas tuo pat metu yra gana paprasta biologinė mašina ir gyvybiškai svarbus organas, turintis didžiulį simbolinį potencialą. Literatūrinis romano scenarijus – liūdesys, baimė ir drąsa.
Vakarų kultūroje širdis turi didelę reikšmę, nes ji laikoma tam tikras kristalinis paviršius, kuriame atsispindi ir maitinasi meilė. Tai taip pat teigia Niujorko laikraščio leidinys štai stresas ir vilties praradimas gali smarkiai paveikti sveikatą.
Taip pat paaiškinama, kad dėl streso viršūnių kenčia širdis, o tai padidina jos pulsavimą ir įtampą, o likęs kūnas jo neseka (priešingai nei nutinka, kai užsiimame fizine veikla).
Dėl emocinio svorio širdis įgauna japoniškos vazos formą takotsubo : platus pagrindas ir siauras kaklas.
– Anahadas O’Connoras „The New York Times“. –
Tyrimai, įrodantys jausmų įtaką širdžiai
Josepas M. Caralpsas buvo pirmasis širdies ir kraujagyslių chirurgas, atlikęs širdies persodinimą Ispanijoje 1984 m. gimė mintis, kad galbūt širdis pati generuoja jausmus ir emocijas, o smegenys juos perduoda. Ši idėja sukėlė didelį sujudimą medikų bendruomenėje, kuri vis dar neturi įrodymų šiuo klausimu.
Šiuo atžvilgiu šis gydytojas teigia daugelis jo pacientų atliekama transplantacija tada jie sukūrė naujų jausmų ir emocijų dalykų, kurių jie niekada anksčiau nebuvo darę . Gydytojas – kardiologas – tvirtina, kad tai širdies persodinimo pasekmė, kuri primena jo ankstesnį kūną.
Tačiau daugelis kolegų nelinkę susidurti su jo teiginiais ir pritarti jausmų įtakai širdžiai, nes mano, kad moksliniai įrodymai, patvirtinantys šią tezę, yra nepakankami.
Mano išvada, kad ląstelės turi intuityvų pagrindą, prieinamą tik tiems žmonėms, kurių jautrumas leidžia nustatyti kai kuriuos donoro asmeninės istorijos aspektus, išsaugotus persodintuose audiniuose. Likusi dalis yra spėlionės. Aš apsiriboju teiginių rinkimu.
-Josepas M. Caralps-
Sudaužytos širdies sindromas: jausmų įtaka
Sudaužytos širdies sindromas yra a labai gilus liūdesys . Liūdesys, turintis įtakos nervų sistemos (NS) ir, atitinkamai, kitų organų veiklai. Tačiau ar gali lūžti širdis dėl didelio skausmo?
Tiesa ta, kad literatūriniu požiūriu tai lengviau įvykti nei tiesiogine prasme; tačiau lėtinės ir intensyvios neigiamos emocijos (kurios išlieka laikui bėgant) gali pakenkti kraujotakos sistemos funkcionavimui.
Be to prasminga sakyti, kad gali mirti iš beširdiškumo . Neigiami jausmai, kuriuos sukelia abipusės meilės nebuvimas, taip pat kitų neigiamų emocijų šaltinių buvimas, gali tiesiogiai paveikti mūsų organizmo apsaugos skaičių ir kokybę. Tai turbūt viena iš galingiausių priežasčių, suaktyvinančių mūsų emocinę sferą.
