
Emocinis kančia yra kaip viesulas, kuris paima mus, įkalina ir pripildo baimės nerimas, neramumas ir nenusakomas liūdesys. Tai nepalankių emocijų kaleidoskopas, kuris ne tik sukelia psichinius išgyvenimus, bet ir daro poveikį fizinei sveikatai, kuris gali tapti ribojančiu.
Byung-Chul Han, žinomas Pietų Korėjos filosofas ir mokytojas kultūros studijų ekspertas, šiandieninį pasaulį apibrėžia kaip nuovargio visuomenę. Tarp mūsų daugėja nerimo ir nerimo. emocinis kančia . Dr. Han nuomone, visko priežastis slypi to viruso atlikimo kultūroje, kurią jie mums skiepija nuo vaikystės ir pagal kurią viskas turi būti orientuota į sėkmę kiekviename mūsų egzistencijos lygmenyje.
Skausmas, kaip ir kitos psichikos būsenos, sukeliančios kančias, tokias kaip liūdesys ar kaltė, yra normatyvinė kova su žmogaus esme.
-Mario Benedetti
Be mus supančio pasaulio spaudimo, kuris verčia eiti į priekį ir pasiekti sėkmės, esame supažindinami su daugiafunkcinis darbas . Vienu metu ir per trumpą laiką turite atlikti kelis dalykus . Tai džiunglių dėsnis, kai ne visi išgyvena arba visiškai integruojasi kur lengva įstrigti nerimas Vokiškas terminas, primenantis viską, kas slegia, siaura ir sukelia kančią.
Emocinis kančia: kas man darosi?

Kai kalbame apie emocinį nerimą, natūraliai kyla klausimas: Ar nerimas yra tas pats, kas kančia? O gal tai dvi skirtingos psichologinės sąlygos? Verta pabrėžti, kad sąvoka kančia visada buvo vartojama visų pirma filosofiniu lygmeniu, taip atskiriant jį nuo klinikinio. Sorenas Kierkegaardas Pavyzdžiui, jis apibrėžė kančią kaip baimę, kurią kartais patiriame suvokę, kad mūsų ateitis ribota ir kad mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo mūsų pasirinkimų.
Sigmundas Freudas savo ruožtu skyrė tikrą nerimą nuo neurotinio nerimo kurioje pastaroji buvo patologinė būklė, toli nuo bet kokio grynai psichologinio atspindžio. Iš to galima daryti išvadą, kad nerimas iš tikrųjų skirstomas į vieną egzistencinio tipo ir kitą, kuris gali būti įvairių psichologinių sutrikimų simptomas – kaip teigiama Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-V).
Pažvelkime į kai kurias funkcijas kartu:
- Kai atsiranda šis šešėlis, nerimas sustiprėja ir tampa apsėdimu kyla katastrofiškų minčių ir nevilties.
- Prieš egzaminą reikia priimti sprendimą, laukti atsakymo, įvykio ar net susidurti su tuo, kam, mūsų manymu, nesame pasiruošę, sukelia kančią.
- Kai kurie tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės yra labiau linkę patirti nelaimę. Priežastis? Mūsų neurocheminė visata, kurią organizuoja hormonai ir neurotransmiteriai. Padidėjimas adrenalino arba sumažinus γ-aminosviesto rūgšties (GABA) kiekį, daugiau ar mažiau patirtume nelaimės būsenas.
- Emocinis kančia turi daug fizinių simptomų, tokių kaip pykinimas, virškinimo sutrikimai, krūtinės spaudimas, nuovargis, raumenų įtampa.

Kaip galima gydyti emocinį kančią?
Poetai, rašytojai ir dailininkai savo sielvartą nukreipė per meną. Dauguma jų iš tikrųjų išgyveno egzistencinį nerimą. Tai pasikartojantis žmogaus pojūtis, kuris neišvengiamas, kai žiūrime į nesuvokiamą tuštumą, kuri mus supa mumyse ir mūsų ateityje. Tačiau būtent tada, kai tas jausmas, kuris mus blokuoja ir daro neapsaugotus, turime veikti.
Dar kartą cituoju Byung-Chhal Haną turime atsiminti, kad esame priversti gyventi su netikrumu. Tai yra emocinio kančios detonatorius. Kiekvienas, kuris mano, kad šią sąlygą galima išspręsti samdant, klysta psichotropiniai vaistai (išskyrus kraštutinius atvejus). Ką turime padaryti, tai išmokti valdyti netikėtus gyvenimo įvykius ir rasti naujų išteklių valdyti nekontroliuojamą.
Yra daug pasiūlymų, kaip tai pasiekti pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija priėmimo terapija ir įsipareigojimu arba sąmoningumu pagrįsta kognityvinė terapija (MBCT). Visi šie metodai suteikia daug naudos, nes padeda sumažinti nerimą ir kovoti su neigiamomis mintimis ir nepalankiomis emocijomis, kurios mus blokuoja. Tai vienintelis būdas pasiekti problemos esmę ir pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta. Išmoksime jaustis labiau pajėgūs ir atsakingesni už save vis sudėtingesniame ir vis labiau reikalaujančiame pasaulyje.