Kodėl mes apskritai nevertiname vienatvės? Kodėl dauguma žmonių visada nori būti kompanijoje? Daugelis vengia bet kokia kaina būk vienas todėl jie ieško visų sprendimų būti su kitais žmonėmis. Jie bijo būk vienas tylėti su savimi ir turėti didelį poreikį būti su kuo nors, kad nesusidurtumėte su vienatvės svoriu.
Vietoj to, iš vienatvės galime daug ko pasimokyti, ji mus moko ir skatina ją įveikti. Mokymasis būti vienam gali nuvesti mus toliau nei bet kuri kita įmonė, tereikia žinoti, kaip į tai žiūrėti.
Karčiausias veidas vienatvė tai jausmas, dėl kurio jaučiamės nemylimi ir neįvertinti. Primesta ir nepasirinkta vienatvė nėra viena maloniausių aplinkybių, kurias galime patirti, tačiau ji gali padėti mums daug augti.
Jei jaučiatės vienišas, ne visada turite ieškoti kitų žmonių. Kartais jums gali padėti rasti būdų, kaip mėgautis šia aplinkybe.
Būti vienam ir klausytis vieno balso, dialogo su savimi
Vienatvė yra kalimo mašina mūsų dvasios. Todėl galime naudoti jį kaip įrankį asmeniniam augimui stiprinti. Būti vienam reiškia klausytis tik savo balso, to vidinio dialogo, dėl kurio dažniausiai jaučiamės nejaukiai ir kurį stengiamės nutildyti triukšmu ir kompanija. Mes tai darome nuo tada, kai pradėjome būti sąmoningi. Mus iš tikrųjų gąsdina ne vienatvė, o tai, ką turime pasakyti vienas kitam.
Jei jaučiatės vienišas, taip yra todėl, kad esate prastai lydimas. Nepamirškite, kad vienatvė yra sąmonės imperija.
Vienatvė yra dvasiai, kas ji yra dieta tai kūnui. Jei tiesa, kad jis tylus kaip šviesa, tai taip pat vienas galingiausių agentų. Būti vienam yra būdingas buvimas žmogumi ir būtinas žmogui. Visi ateiname į pasaulį vieni ir išeiname iš jo vienodai.
Taigi vienatvėje randame tik tai, ką nešiojamės viduje. Todėl tos akimirkos, kai galime pabūti vieni, yra pačios palankiausios vieniems kitų pažinimui. Mokėjimas klausytis vienas kito yra geriausia priemonė prieš baimė būti vienam.
Vienatvėje turėtumėte rasti draugo, kuris siūlo jums reikalingą kompaniją, šilumą.
Pirmoji sąlyga norint pradėti sveiką vidinį dialogą – ugdyti gebėjimą suprasti ir vertinti save. Išklausyti, priimti ir atpažinti, ką turime pasakyti vienas kitam tai atveria duris į jaukią vietą, kurioje galime jaustis apsaugoti.
Vienatvė yra ir visada buvo pagrindinė ir neišvengiama kiekvieno vyro patirtis. Stipriausias žmogus pasaulyje yra tas, kuris labiausiai stovi vienas.
-Tomas Volfas-
Jei jaučiatės vienišas, prisiminkite, kad vienatvė mūsų niekada neapleidžia
Vienatvė mūsų niekada neapleidžia. Šis sarkazmo kupinas sakinys slepia tiesą, kuri gali tapti labai nepatogi. Kiekvienas bent kartą girdėjome apleistas . Matėme, kad esame priversti priimti skausmingą ir gilią nepriklausomybę. Ta pati nepriklausomybė, kuri, kai visa kita mus apleidžia, priima mus į savo prieglobstį.
Niekada nesutiksime nė vieno, kuris mums būtų tiek daug draugijos, kiek vienatvė. Nes laisvai pasirinkę jį galime valdyti ir sutvarkyti tai, ką galvojame ir jaučiame.
Manome, kad būti suaugusiam reiškia būti nepriklausomam ir niekam nereikalingam. Nepaisant to, kartais ši paieška nepriklausomybę tai baigia mums pakenkti. Dėl šios priežasties mes visi tam tikru gyvenimo momentu jaučiame, kad mirštame iš vienatvės.
Taigi svarbu tai atsiminti kai akimirkomis, kai jaučiamės vieniši, neapsaugoti ir apleisti, mums labiausiai reikia pabūti vieni su savimi. Tai akimirkos, kai turime stipriai save apkabinti, kol pajusime, kad esame su savimi. Tai neabejotinai viena didžiausių gyvenimo ironijų.
Lengva gyventi pagal pasaulio nuomonę. Taip pat lengva gyventi sutartinai su savimi mūsų vienumoje. Tačiau didis žmogus yra tas, kuris tarp žmonių su tobula ramybe išlaiko nepriklausomybę nuo vienatvės.
-Emersonas-
