
Šiandien turime prieigą prie daugybės gairių ir ugdymo metodų, tačiau tėvai vis labiau nerimauja dėl to, kaip geriau lavinti savo vaikus . Kodėl? Kaip išauklėti nepilnametį?
Remiantis mano daugiau nei 28 metų psichologo patirtimi, per didelė mūsų vaikų apsauga neleidžia jiems praktiškai pritaikyti mums prieinamos informacijos apie švietimą.
Tėvai ir pedagogai gali transformuotis į malūnsparnius, skraidančius virš vaikų visą dieną. Tai nėra palanki sveikam vystymuisi, nes vaikai turi atrasti ir eksperimentuoti iš matyti. O nuolatinis suaugusiųjų priežiūra nepalengvina šios užduoties.
Negalime pamiršti, kad tėvai ir pedagogai taip pat perduoda savo baimes ir trūkumus. Vaikai, kuriuos ugdome, yra mūsų ištikimas atspindys.

Švietimas šiandien ir kaip lavinti geriau
Tiesa, šiandieninė realybė yra sudėtingesnė, nors iš esmės ji išliko tokia pati, bet pridedant technologijų.
Manau, kad šiandien mažai spontaniškumo ir sveiko proto. Viena vertus mes niekada nenorime klysti ir ugdyti savo vaikus iki tobulumo ; kita vertus, norime, kad jie būtų tobuli. Visa tai duoda priešingų rezultatų ir verčia mus pasiekti priešingai.
Tikrai turime siekti geriausio įmanomo išsilavinimo, bet negalime pamiršti, kad kartais klysime ir mūsų vaikai. Kartais laimi, kartais pralaimi...
Galbūt viskas apie tai tas impulsas norėti viską kontroliuoti kad viskas vyktų gerai arba kaip mes norėtume. Tačiau didžiąją laiko dalį gyvenimas yra netikrumas. Ir mūsų veiksmų erdvė yra ribota.
Pagrindinės geresnio išsilavinimo koncepcijos
Pagrindiniai sveiko išsilavinimo elementai yra šie:
- Atidžiai klausykitės, ką mūsų vaikai sako ir jaučia. Taip su jais bus lengviau bendrauti.
- Mes esame pagrindiniai mūsų mažylių sveiko vystymosi ramsčiai.
- Mes esame jų elgesio pavyzdys ir pagrindinis modelis.
- Mes remiame jų tobulėjimą ir mokymąsi.
Labai svarbu rodyti pavyzdį
Tėvai ir pedagogai savo požiūrį ir vertybes perteikia vaikams kasdieniame gyvenime. Jie tikrai nėra vienintelė įtaka jų elgesiui ateityje, tačiau verta tai nepamiršti suteiktas išsilavinimas leis jiems padėti savo gyvenimo elgesio pagrindus.
Mes daugiau pasakome savo veiksmais nei žodžiais. Todėl turime būti nuoseklesni tarp to, ką išreiškiame žodžiu, ir to, ką iš tikrųjų darome galiausiai.
Turime pasirūpinti savimi, kad galėtume geriau mokytis
Psichologiniu požiūriu galima sakyti, kad iš kaip tėvas, toks kaip sūnus; pasirūpinkime savimi kaip tėvais, kad turėtume gerus vaikus.
Kada mes apleidžiame save arba nesirūpiname savimi, esame linkę būti pažeidžiami perdegimo sindromas (arba iki gedimo). Tai nuolatinis jūsų vaikų nerimas, kuris tampa sunkia našta.
Pasitaiko, kad – kaip minėjome anksčiau – jei nesirūpiname savimi, negalime kuo geriau pasirūpinti kitu. O blogiausia, kad savo vaikams duosime žinią, kad leisti laiką sau nėra svarbu. Taigi suaugę jie darys tą patį.

Perduokite tam tikras vertybes, kad mokytumėte geriau
Vertybės, kurias norime perteikti, turi atsispindėti mūsų elgesyje. Kitaip mes nieko neperduosime, tai bus tik žodžiai. Todėl būtina vadovautis motyvacija ir suvokti, kokią atsakomybę turime už būsimą nepilnamečių gerovę.
Būti tėvais yra gražu bet tai nėra lengva. Rūpinkimės savimi, kad jaustumėmės gerai ir kad galėtume savo vaikams perduoti tas sąvokas, kurios padės jiems jaustis geriau. Ir nepamirškime, kad žodis įtikina, o veiksmas tempia.