Kam bent kartą gyvenime nepasisekė? Kas niekada nepatyrė šio pojūčio? Kiekvienas žmogus tam tikru savo gyvenimo momentu jautėsi kaip nesėkmingas.
Jausmas, kad to nepadarėte, paprastai yra stiprus, gyvybiškai skausmingas ir kartais naudingas asmeniniam tobulėjimui. Mes kenčiame nuo nesėkmių, bet galime daug ko iš jos pasimokyti, jei susiduriame su ryžtu, drąsa ir valia.
Jaustis kaip nesėkmė yra karti patirtis
Kas yra nesėkmė? Kalbame apie jausmą, susijusį su nesugebėjimu pasiekti ilgalaikių ar trumpalaikių norimų tikslų. Ją lydi karti patirtis nemalonu ir varginanti. Mums visiems teko susidurti su panašia patirtimi. Ar tai gyvenimo dalis ir kita sėkmės pusė?
Šia prasme verta atskirti nesėkmės jausmą susidūrus su faktine klaida ar nesėkme nuo jausmo, kuris atsiranda be jokios priežasties. Pirmuoju atveju jausmas kyla iš nesėkmės patirties, kur svarbu atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus: intensyvumą, darną su jį paskatinusiu faktu ir reakcijos būdą.
Kita vertus, daugeliu atvejų nutinka taip, kad praėjus pirmosioms akimirkoms žmogus pradeda galvoti apie savo nesėkmės priežastis. Kai tai padarys, jis galės tai įveikti ir neleisti situacijai pasikartoti. Kita vertus, anomali yra reakcija, kuri yra per intensyvi, trunka per ilgai arba veda prie nieko.
Mūsų asmenybė turi įtakos tai, kaip elgiamės su nesėkmėmis
Kai reikia reaguoti susidūrus su nesėkme, asmenybė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti. Šia prasme stiprios ir brandžios asmenybės įjungia visus gynybos mechanizmus, kad įveiktų nesėkmę teigiamai. Silpnesnės ir nepasitikinčios savimi asmenybės linkusios žlugti susidūrusios su palyginti nedidelėmis kliūtimis. Norint juos įveikti, jiems reikia daug išorinės paramos.
Kita vertus, būna, kad jaučiamės kaip nesėkmės be jokios priežasties patirti įsivaizduojamas nesėkmes. Viskas gali klostytis gana gerai, bet vis tiek gali nutikti taip, kad jautiesi nukentėjęs ir paskendęs nepajėgdamas išspręsti menkiausios nesėkmės.
Kartais jaučiame, kad mums nesiseka ir kad mums nepavyko apskritai arba kažko konkretaus. Tokiu atveju mes kalbamės įsivaizduojamos nesėkmės . Šis nesėkmės jausmas įžiebia nepilnavertiškumo kompleksus ir mažina arba lydi depresijos epizodus.
Ir tada depresijos fazėje įvyksta kolapsas, kurį gali lydėti šis pojūtis ir kuris patenka į patologijos sritį. Nėra pagrįsto samprotavimo: šio jausmo išeities taškas nėra nei tikras, nei logiškas.
Nesėkmės sindromas
Nesėkmės sindromas yra nuolatinis jausmas, kad nepavyko ir nieko nepasisekė. Tie, kurie jaučiasi nesėkmingi, tiki, kad nebeturi galimybių. Šis sindromas apima praeitis yra dabartis ir išlieka ateityje .
Tai gali būti tiek realių, tiek įsivaizduojamų priežasčių rezultatas, tačiau rezultatas visada bus toks, kad žmogus jausis nepatenkintas savimi ir savo gyvenimu. Beveik nuspėjama reakcija – pasinerti į nusivylimą, išsižadėjimą ir apleidimą.
Tai vienas iš labiausiai atgrasančių išgyvenimų o subjektas paverčiamas pasyvia būtybe. Jis grimzta į liūdesį ir nesugebėjimą įveikti savęs.
Jaučiantys nesėkmes praranda iniciatyvą, gebėjimą kovoti ir atsparumą netikėtiems įvykiams; patenka į depresijos fazes ir gali norėti mirti. Neretai alkoholizmas ir narkotikai jie tampa vienintele išeitimi.
Įveikti nesėkmes įmanoma
Susidūrę su nesėkme, yra tų, kurie jaučiasi skęstantys, ir tų, kurie jaučiasi pasimetę; kuris atgauna jėgas iš silpnumo ir netrunka grįžti į vėžes. Jautiesi lyg nesėkmė – dar ne pasaulio pabaiga nei išvados, ko mums nepavyko. Tai atspirties taškas norint įveikti akimirką.
Turime išanalizuoti gedimą ir išsiaiškinti jo priežastis. Šios priežastys gali būti per dideli tikslai neįdėjus visų pastangų, prastas pasiruošimas, per dideli reikalavimai ir pan. Geriausia yra žinoti savo klaidas, jas taisyti ir įveikti planuojant naujas veiksmų ir elgesio strategijas.
Jautiesi kaip nesėkmingas: turi reaguoti
Atminkite: nesėkmes galima įveikti. Jaustis kaip nesėkmė yra laikinas pojūtis, ir mes turime neleisti jam tapti lėtiniu. Be to, tam tikrose situacijose išmokti elgtis galime tik padarę klaidą.
