Musių valdovas, visuomenės alegorija

Musių valdovas Tai geriausiai žinomas britų rašytojo Williamo Goldingo kūrinys. Išleistas 1954 m., jis ne iš karto sulaukė didelio pasisekimo, bet turėjo palaukti iki pokario, kad taptų anglų literatūros klasika. Kino teatruose jis buvo rodomas du kartus – 1963 ir 1990 m.

Tai žmogaus prigimties alegorija kuriame kiekvienas veikėjas reprezentuoja svarbią žmogaus elgesio savybę; Musių valdovas tyrinėja vaikų grupės įkurtos draugijos kūrimąsi. Kaip tokiame kontekste paskirstomi vaidmenys? Kaip pasirenkamas lyderis?

Siužetas prasideda nuo lėktuvo, pilno vaikų, katastrofos netoli dykumos salos . Ten išgyvenusieji turi susiorganizuoti, kad išgyventų ir bandytų būti išgelbėti. Nuošalioje saloje, kurioje nėra taisyklių ir kurioje gyvena vaikai atsiranda nauja visuomenė. Nr Musių valdovas atrasime, kaip blogis gali kilti kiekviename žmoguje, nepaisant amžiaus.

Žmonės niekada nepasirodo tokie, kokie jie mano esantys
– Musių valdovas –

Vaikai kalbasi Musių valdovas lyderis ir alegorija

Kūrinio pavadinimas iš dalies alegorinis ir nurodo Belzebulą arba blogį. Blogio įvaizdis romane vaizduojamas šerno galvoje, kurią vaikai padeda ant ieties; tas pats irimo būsenoje yra apsuptas musių.

Atvyko į salą vaikai susirenka su viltimi kuo greičiau išgyventi ir būti išgelbėtiems, parodydami žmonėms būdingą socialumą. Galbūt sąlygoti visuomenės, kurioje jie užaugo, galbūt dėl ​​baimės ar išgyvenimo instinkto, vaikai pasirenka lyderį. Vaidmuo demokratiškai priskirtas Ralfui, kuris, nors ir nebėra vaikas protingas jis yra pats judriausias ir stipriausias bei kelia pasitikėjimą kitais.

Kas atrodė kaip galimybė mesti iššūkį suaugusieji ir įrodyti, kad vaikai gali būti teisingesni ir racionalesni, baigiasi tikra katastrofa. Nuo pat lyderio išrinkimo momento plinta konkurencijos jausmas, o iš ten neapykanta, kuri sukels tragišką ir nekontroliuojamą situaciją. Be suaugusiųjų ir be įstatymų jie sprendžia:

Ralfas: Jis yra lyderis, kurį renka kiti vaikai.Jis atstovauja demokratijai, jo ketinimai yra geri ir jis nori, kad jie liktų vieningi. Jis nusprendžia uždegti laužą, tikėdamasis būti pastebėtas ir nugabentas į saugią vietą. Nepaisant gerų ketinimų, jis visada konsultuojasi su Piggy ir galiausiai praranda kontrolę ir lyderystę.

Džekas: jis priešingas Ralfui, kitam gimusiam, bet autoritariniam lyderiui.Jis yra seniausias iš grupės, tačiau atvykęs po Ralfo į jų institutą jis nėra išrinktas ir tai jį erzina. Jo požiūris arogantiškas ir pesimistiškas, jis nebetiki, kad jie bus išgelbėti ir po truputį puola į neracionalumą, darosi vis žiauresnis. Jis sėja baimę likusiems vaikams, priversdamas juos prisijungti prie savęs.

Kiaulė: jo vardas reiškia mažą kiaulę ir tai yra pagrindinis objektas pokštai dėl savo išvaizdos ir astmos. Jis yra vienas iš protingiausių personažų ir atstovauja racionalumui. Dėl fizinės būklės niekas jo nerenka lyderiu, tačiau jis visiškai pasitiki Ralfu, kuris visada prašo jo pagalbos.

Simonas: kaip ir Piggy, jo sveikata nėra puiki. Jis yra santūrus vaikas ir priskiriamas keistam tačiau jis taip pat žinomas dėl didelio jautrumo, ypač gyvūnams. Jis yra atskleidžiantis personažas, kuris atranda musių valdovą ir yra tiesos nešėjas.

Rogeris: jis yra vienas iš labiausiai besivystančių personažų pradžioje val Roger atrodo kaip tylus ir drovus berniukas, bet netrukus atranda naują veidą; susidūręs su įstatymų, galinčių pasmerkti jo veiksmus, nebuvimu, jis nusprendžia griebtis smurto.

Istorijos vaikai nustato hierarchiją, tvarką, įkvėptą pasaulio, iš kurio jie kilę, bet kuri ilgainiui subyrės ir radikalės. Susidūrę su baime, jiems reikia ne racionalaus vadovo, o stipraus, kuris užtikrintų ramybę ir maistą.

Kas mes tokie? Žmonės? Gyvūnai? Laukiniai?
– Musių valdovas –

Blogio prigimtis ne Musių valdovas

Musių valdovas yra skirtas įžeidimui Ruso kurie teigė, kad žmonės savo prigimtinėje būsenoje yra geri ir nepažįsta blogio ir kad visuomenė jį gadina ir veda į nedorybę. Goldingo romane atsitinka visiškai priešingai: vaikai yra laisvi ir visiškai natūralios būklės, bet nesant visuomenės, kuri diktuotų taisykles, jie leidžiasi nuvilti savo blogos prigimties, elgiasi visiškai neracionaliai.

Kitai medalio pusei atstovauja Hobbesas, kuris teigia, kad visuomenė reguliuoja nedorybę kad mes elgtumėmės kaip racionalios būtybės. Goldingo kūrybą galima pozicionuoti šiame fronte, nepaisant bandymo išrinkti lyderį ir įkurti draugiją, vaikai saloje jaučiasi taip laisvai, kad nusprendžia niekam nebepaklusti.

Matome, kad pradžioje jie bando mėgdžioti jiems pažįstamo suaugusiųjų pasaulio elgesį. Jie randa apvalkalą, kuris pavirs simboliu demokratinis duoti žodį kitiems; jie susitvarko taip, kad degtų ugnis, kad gautų maisto ir dirbtų. Tačiau netrukus ši utopinė demokratija žlunga.

Kai kurie vaikai salą mato kaip svajonių vietą be tėvų ar mokytojų... Tai kam kam nors paklusti? Kam elgtis pagal taisykles? Lyderiai vaidins lemiamą vaidmenį, o vaikai turės nuspręsti, kurioje pusėje jie yra kol neprasidės karas.

Gandas, kad saloje gyvena žvėris, paskatins vaikus bijoti ir rinktis stipriausią; kiti pajus laisvę galėdami duoti valią savo drąsiausiems instinktams. Taigi sala, iš pradžių rojus, taps autentiška baisi vieta sunaikinimo.

Mūsų saloje galime linksmintis tol, kol suaugusieji užsuks pas mus
– Musių valdovas –

Musių valdovas atspindžiai

Musių valdovas tai ne tik apie žmogaus prigimtį ar nekaltumo praradimą bet ir visuomenės organizavimo. Šie vaikai savaip iš nieko sukuria naują organizuotą hierarchiją su vaidmenimis, kurie mums primena tikrąjį pasaulį.

Jie skirsis į frakcijas, kaip ir suaugusieji politika jie susidurs su karu ir atsisakys racionalumo. Jie neapdovanos už intelektą, jie neieškos lyderio, kuris sektų protu, o stipraus, kuris apsaugotų juos nuo jų baimių.

Visa tai mums primena pasaulį tokį, kokį mes jį pažįstame, todėl susimąstome apie demokratijos veikimą ir prasmę. . Laikydami tai pasauliu, kuriame kiekvienas turi balsą, utopija, kurią iš pradžių suplanavo vaikai ir kurią jie patys sugriaus.

Jie turi suvokti, kad baimė negali pakenkti labiau nei svajonė
– Musių valdovas –