Mano gyvenimas neturi prasmės: ką man daryti?

Mano gyvenimas neturi prasmės. Jaučiu, kad dreifuosiu be tikslo. Nežinau ko noriu, niekas manęs pakankamai nemotyvuoja ir nerandu savo vietos pasaulyje. Greičiausiai šiuose žodžiuose atspindi save, nes visi tam tikru savo egzistavimo momentu taip jautėmės. Tam tikrais gyvenimo tarpsniais neišvengiamos blogos akimirkos ir egzistencinės krizės.

Paprastai egzistencinės krizės pasireiškia po skausmingų situacijų, tokių kaip santykių pabaiga, mylimo žmogaus mirtis, išdavystė, darbo praradimas...

Tai gali būti gili egzistencinė krizė, dėl kurios jaučiamės visiškai pasimetę. Abejojame, kas esame, žvelgdami į ateitį su neapibrėžtumo jausmui būdingu nesaugumu. Jaučiuosi taip pasimetusi, kad jaučiu, kad mano gyvenimas yra beprasmis ir nerandu išeities.

Kokia gyvenimo prasmė?

Gyvenimo prasmė istoriškai buvo begalinių apmąstymų ir diskusijų tema. Daugelis ekspertų (rašytojų, mokslininkų, filosofų...) bandė atsakyti į šį puikų klausimą, nors nė vienas iš šių atsakymų niekada nebuvo priimtas kaip universalus.

Gyvenimo prasmė reiškia prasmę, kurią kiekvienas iš mūsų suteikia savo patirčiai ir užsibrėžtiems tikslams bei uždaviniams. Tai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus, kodėl kiekvienas žmogus turi atrasti savo gyvenimo prasmę leisdamasis į vidinę kelionę.

Psichiatras ir rašytojas Viktoras Franklis savo darbe Žmogus ieškantis prasmės Jis teigia, kad gyvenimas bet kuriuo atveju turi prasmę, nes net ir kančios ir negandų atveju, jei žmogus sugeba suteikti jam prasmę, jis gali paversti savo dramą sėkme, kad galėtų judėti į priekį. Anot Franklio todėl gyvenimo prasmė kiekvienam iš mūsų slypi būtent šiame laukime, kol bus surasta.

Kiekvienas iš mūsų rašo savo istoriją, sprendžia, kaip jaustis susidūręs su tam tikromis situacijomis ir kasdien formuoja savo egzistenciją.

Mano gyvenimas neturi prasmės, mane apima liūdesys

Akimirkomis, kai jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra beprasmis, įprasta patirti tam tikras emocijas, susijusias su šia būkle. Svarbu atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus, nes jie rodo problemos buvimą ir labai tikėtina, kad prireiks profesionalo pagalbos. Galėtume pabandyti:

Liūdesio jausmai. Jaučiamės apatiški, mus apima liūdesys, tiksliai nežinodami kodėl. Kai kurie žmonės taip pat mano, kad nėra jokios priežasties taip jaustis, nes jie turi gerą darbą, draugų šeimą... tačiau jie jaučia liūdesį, kurio negali paaiškinti.

Aš nežinau, kas aš esu.Atsiribojimas nuo savęs atsiranda mano gyvenimo pavidalu, neturi prasmės ir jaučiuosi pasimetęs, nežinodamas, kas esu ir ko noriu.

• Anedonija . Prarasite susidomėjimą veikla, kuri jums kažkada patiko. Mes niekuo nesimėgaujame, atrodo, kad niekas neapdovanoja. Kaip tik dėl šios priežasties kyla nuobodulio jausmas atliekant bet kokį veiksmą.

Socialinė izoliacija.Liūdesys, susidomėjimo stoka ir nusivylimas susidūrimas su nepasitenkinimu savo gyvenimu sukelia didesnę socialinę izoliaciją, nes trūksta noro bendrauti su kitais.

Ištikus egzistencinei krizei, leiskitės į kelionę savyje

Skirkite šiek tiek laiko pažvelgti į savo vidų kelionę savyje . Jums tikriausiai prireiks šios kelionės metu užduokite sau keletą klausimų: ar man reikia ką nors pakeisti savo gyvenime? ką aš jaučiu, ką galvoju ir noriu? Ar aš sau teikiu pirmą vietą? Ar aš tikrai toks, koks noriu būti?

Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, galime eiti link žinios apie mus ; todėl už gyvenimo prasmės praradimo gali slypėti menkas savęs žinojimas, kas esame ir ko norime. Todėl tikėtina, kad norint rasti šią prasmę, būtina užmegzti ryšį su savimi, vertinti save ir skirti sau reikalingą laiką.

Pagalvokime apie tai: ar tikrai mūsų gyvenimas gali turėti prasmę, jei nežinome, kas esame? Kadangi egzistencinė tuštuma (gyvenimo prasmės praradimas) apima kontakto su savimi praradimą, tai tarsi po truputį atsiribojome nuo savęs ir pradėjome būti savo gyvenimo žiūrovais.

Nutinka taip, kad būdami susitelkę į tikslą ar žmogų, nekreipėme dėmesio į tai, kas vyksta mumyse. Dėl šios priežasties, susidūrus su patvirtinimu, mano gyvenimas neturi prasmės Visų pirma, turime pažvelgti į savo vidų susisiekite su savo vidiniu pasauliu su savimi.

Žmogus suvokia save tą akimirką, kai įsipareigoja patenkinti savo gyvenimo prasmę.

- Viktoras Franklis-