Jaučiate, kad turite tai pasakyti, bet susilaikote. Jūs žinote, kad jūsų viduje yra kažkas, kas jaudinasi, bet jūs to neleidžiate. Bijote, kad jums bus atsisakyta parodyti save silpnas jūs patiriate gėdos jausmą, kuris verčia jus apmąstyti tai, ką jaučiate. Tačiau tu to nežinai nutildęs savo emocijas nuodija tavo sielą.
Tam tikru momentu toks elgesys taps pastovus. Kiekvieną kartą, kai reikės išreikšti tai, ką jaučiate, atsidursite tarp „taip“ ir „ne“. Kiek kartų jautėtės kaltas, kad nebuvote pakankamai drąsus leisti vandeniui tekėti be stabdžių lygtinis paleidimas is tavo burnos? Kiek kartų gailėjotės, kad neišleidote savo sielos šauksmo? Tikriausiai laikas tai suvokti Jei ir toliau kandžiosi kulką, anksčiau ar vėliau uždusti.
Širdyje nešioju gilų liūdesį, kuris karts nuo karto turi prasiveržti garsu
(Franzas Lisztas)
Emocijų nutildymas turi savo kainą
Nuo mažens esame mokomi nutildyti savo emocijas. Pradedame tramdyti ašaras, kai jos jau iškyla į paviršių, pradedame nesakyti, ką jaučiame atmetimas tai graudina ir skaudina. Baimė įsitvirtina mumyse kaip mūsų emocijų ir jausmų gniaužta.
Pyktis, pyktis ir liūdesys yra neigiamos emocijos, kurias išmokome suvaldyti, nes jas rodydami reikštų jas išryškinti, sudaryti įspūdį apie žmones, kurie nesugeba savęs valdyti. Meilė, apkabinimai arba aš tave myliu – tai kitos emocijos, kurių mes praleidžiame, bet jos yra teigiamos. Nutildome juos dėl baimių, kurias nešiojamės nuo mažens dėl gėdos jausmo, kuris dažnai toks nenaudingas, persekiojantis mus iš visų pusių.
Taip elgiantis prieštarauja gamtai: esame emocingos būtybės . Kad ir kaip norėtume nejausti, kiek nutildytume savo emocijas, jos visada bus. Galite be galo stengtis juos sustabdyti, bet anksčiau ar vėliau jūsų kūnas sureaguos. Šios ašaros šie žodžiai, kuriuos sulaikote, kažkaip iškils į paviršių, o jūs negalėsite nieko padaryti, kad to išvengtumėte.
Dėl skausmo, kuris neišnyksta per ašaras, kiti organai gali verkti.
(Francesas J. Bracelandas)
Jūs naudojate savo kūną kaip indą, į kurį supilate viską, ką jaučiate, bet atsisakote išreikšti. Staiga negalite paaiškinti, kodėl jaučiatės taip fiziškai blogai, kodėl visada yra depresija ir nerimas ir kodėl nemiga bei nepasitenkinimas gesina jūsų viltį ir norą veikti. Jūsų kūnas pradeda jus įspėti, kad kažkas negerai.
Suteikite balsą savo jausmams
Mes visada kalbame apie tylą kaip apie išminties elementą, leidžiantį žinoti, kaip klausytis ir kitų, ir savęs. Tai gali padėti mums įsiklausyti į savo kūną, kaip jis reaguoja į tai, ko jam reikia. Nepaisant to, svarbu išreikšti savo jausmus.
Be to, būtina atsiminti šią tiesą: sakyti ir išreikšti tai, kas mus varto iš vidaus, nebūtinai reiškia skriausti kitus . Tiesa, kartais išreiškiant mūsų neigiamos emocijos
Geras būdas išsiaiškinti tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus – rašyti. Rašymas teikia mums malonumą ir išlaisvina. Bet būk atsargus! Nenaudinga atsiduoti rašymui ir toliau tildyti emocijas. Išmesk savo pyktį ant popieriaus arba jūsų meilė niekada nepakeis verbalizacijos veiksmo: balto popieriaus lapo šiluma niekada neprilygs žmogaus šilumai.
Mes nesame atsakingi už emocijas, bet už tai, ką su jomis darome.
(Jorge Bucay)
Be to, prisiimant atsakomybę už kitų emocijas ir jausmus gali padidėti jūsų emocinė našta. Na jau turi pakankamai savo, negriebk dar daugiau. Nustokite gyventi su nuolatiniu poreikiu pasakyti ir nuolatine mintimi tylėti, kitaip jausitės ne laisvas, o pasmerktas.
Bandydami valdyti savo emocijas, jūs prarasite kontrolę. Jie vienaip ar kitaip yra atsakingi. Jų nutildymas nėra nei natūralus, nei naudingas jūsų sveikatai. Atminkite, kad jei išreikšite save, vis tiek būsite nugalėtojas.
Vaizdai pateikti Kristin Vestgard
