Karo neurozė: potrauminio streso sutrikimas

1980 m. terminas potrauminis streso sutrikimas (PTSD) buvo sukurtas iš psichiatrijos terminijos ir įtrauktas į Amerikos psichiatrijos asociacijos (DSM-III) diagnostinę klasifikaciją. Iki tol Buvo pasiūlyta daug karo neurozės apibrėžimų ir diagnostinių kategorijų .

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo kalbama apie tranšėjos karštligę, siekiant paaiškinti anomalijas, susijusias su koviniu stresu. Antrojo pasaulinio karo metais buvo priimtas terminas trauminė karo neurozė.

Vietnamo karo metu terminas pasikeitė iš sunkios stresinės reakcijos į adaptyvų suaugusiųjų gyvenimo sutrikimą. Ir po šio konflikto jis buvo pavadintas Vietnamo sindromu. Būtent dėl ​​šio karo ir dėl socialinio spaudimo ši sąvoka buvo iš naujo apibrėžta kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSD), tapęs viena iš pagrindinių diagnostinių būklių nerimo sutrikimų grupėje. Kariniame kontekste PTSD vadinsime karo neurozės sinonimu.

Karo neurozės arba PTSD apibrėžimas ir kilmė

Kiekvienas susiduria su stresinėmis ar traumuojančiomis situacijomis. Šia prasme, kai stresinės aplinkybės yra ypatingo pobūdžio ir intensyvumo, atsiranda staigus ir absoliutus psichinės struktūros disbalansas kartu su gebėjimo prisitaikyti ir apsiginti nuo aplinkos blokavimu. Taip sakant situacija baigia pranokti individą visais aspektais, todėl jis negali prisitaikyti. Tuo metu formuojasi trauminis stresas.

Karo neurozės arba PTSD priežastys yra išgyvenimai ar aplinkos aplinkybės, kurios gali sukelti psichologinę traumą. Šis sindromas dažniausiai išsivysto dėl streso veiksnių, kurie kelia rimtą grėsmę asmens protiniam ir fiziniam vientisumui. Prie to turime pridėti subjektyvus baimės suvokimas iš asmens pusės ir jo priskyrimas asmeniniam nesugebėjimui susidoroti su šia situacija.

Traumos intensyvumas ir sunkumas.Pavojaus lygis, keliantis grėsmę tiriamojo gyvybei, jo fizinei ir psichologinei sveikatai bei tapatybei.
• Ekspozicijos lygis, subjekto dalyvavimas ir artumas traumuojant įvykiui.
Trauminių situacijų pasikartojimas. Nuolatinis stresoriaus buvimasjis patikrina asmens atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie taško, skatinančio karo neurozės vystymąsi.
• Žmogaus patiriamos traumos tipas.

Karo neurozės simptomai

Nerimo depresija kaltės jausmas nusivylimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių šio sutrikimo simptomų. Būdingiausius simptomus galima suskirstyti į keturias dideles grupes:

Įvykio išgyvenimas: prisiminimai ir košmarai

Kelis kartus išgyventi tai, kas nutiko, yra labai įprasta. Emocijos ir fiziniai pojūčiai gali būti tokie pat tikri, kaip ir pirmą kartą. Bet koks kasdienis įvykis gali sukelti prisiminimus, ypač jei jis susijęs su traumuojančiu įvykiu. Vienas iš būdų kovoti su skausmu – atsisakyti nieko jausti ir emociškai užmigti žiemos miegu, kad nenukentėtų.

Atidumas yra vienas iš karo neurozės bruožų

Asmuo jaučiasi nuolatinio gynybinio budrumo būsenoje nuolatiniame pavojuje. Ši būklė vadinama hiperbudrumu.

Kognityvinių gebėjimų, nuotaikos ir elgesio pokyčiai

Asmuo samdo labai neigiamas požiūris ypač į tai, kas ją supa, ir į ją pačią. Reiškia kaltės jausmą ir nesugebėjimą patirti teigiamų emocijų ar jausmų. Gali būti, kad jo elgesys tampa agresyvus ir smurtinis, lengvai irzlus, rodo neapdairų ir neapgalvotą požiūrį.

Potrauminis stresas kariuomenėje

Tarp karių yra keletas veiksnių, kurie trukdo karo neurozei ir yra susiję su pastarąja. Tai elementai, kurie daugeliu atvejų sustiprina simptomus ir apsunkina klinikinę intervenciją.

• Kariniai mokymai, kurie palaiko juos tinkamus hiperbudrumas ir dėl to jie yra labai pavojingi smurtinio požiūrio atveju.

• Santykių su valdžia sunkumai su viršininkais. Taip gali nutikti dėl to, kad nepriimtinas autoriteto pasikeitimas arba nepagarba pastarajam, kuris, anot jo, neturi patirties, kurios, kario nuomone, reikia eiti pareigas.

• Grįžimas namo. Šioje fazėje atsiranda apleistumo, kaltės ir nevilties jausmas. Daugelis kariškių jaučiasi nebėra jų gyvenimo dalis. Jie gali patekti jaustis kaltas arba nepasisekė, kad išgyveno karą ir jų bendražygius.

• Kruvini prisiminimai apie konfliktą. Prisiminimai apie žiaurias situacijas, į kurias jie pateko.

Klinikinė intervencija karo neurozei

Karinio pobūdžio intervencija karo neurozės ar PTSD atveju yra veiksmingesnė, jei jis prasideda iškart po trauminio įvykio. Tai padeda sumažinti diskomfortą ir galimų komplikacijų. Šiuo atžvilgiu plačiai naudojama technika aptarimas naudinga integruojantis ir suvokiant grupės patiriamus trauminius įvykius.

Kita labai svarbi priemonė – psichoedukacija, kurios pagalba galima išvengti simptomų. Prevencinė psichoterapija yra labai teigiama priemonė ruošiant karius emocijoms, su kuriomis jie gali susidurti.

Galiausiai, intervencijos psichoterapiniu lygmeniu prioritetas yra terapijos pritaikymas prie kiekvieno paciento situacijos. Jis gali būti taikomas individualiai arba grupiniuose užsiėmimuose; pastarieji yra labai veiksmingi, kai grupės yra ypač homogeniškos.