
Smegenys negali būti persodintos bent iki šiol. Tai yra mūsų kūno operacijų centras, valdantis didžiąją dalį sąmoningos ir nesąmoningos veiklos, kurią atliekame. Bet Ar smegenys gali gyventi be kūno?
Naujausi tyrimai kelia klausimą, ar smegenys negali turėti savo gyvenimo po to, kai organizmo veikla nutrūksta.

Po mirties neuronai dar kurį laiką gyvuoja
A tyrimai atliko kelios Berlyno laboratorijos ir įvairūs JAV tyrimų centrai, tyrė negrįžtamą smegenų pažeidimą turinčių žmonių neuronų aktyvumą. Tyrimai taip pat buvo atlikti su žmonėmis, kuriems buvo sustabdyta ventiliacija akimirkos prieš. Mokslui tai buvo tiriamieji, kurie buvo laikomi kliniškai mirusiais.
Mokslininkai pastebėjo, kad, kaip ir tikėtasi, neuronai nustojo veikti dėl deguonies trūkumo. Tačiau stebinantis aspektas buvo pastebėjimas, kad net ir nesant deguonies neuronai atnaujino tam tikrą veiklą (vadinamą). depoliarizacija ). Ši veikla truko kurį laiką net ir nesant deguonies, nesukeldama negrįžtamos žalos neuronams. Vėliau susidarė kritinė situacija, dėl kurios buvo padaryta negrįžtama žala.
Šis atradimas mums sako, kad neuronai išgyvena net ir be deguonies gana ilgą laiką. Taip buvo nepaisant to, kad elektroencefalogramos įrašai nerodė smegenų ar širdies veiklos požymių (kuri buvo sustojusi visam laikui). mirtis .
Smegenys gyvena už kūno ribų
Naujame žurnale paskelbtame tyrime Gamta kai kurių kiaulių smegenis pavyko išlaikyti gyvas net už kūno ribų. Tyrėjai išskyrė paskerstų kiaulių smegenis ir po keturių valandų už kūno ribų jie įterpė juos į sistemą, kuri leido per smegenų kraujagysles tiekti maistines medžiagas ir deguonį.
Praėjus šešioms valandoms po šios operacijos, buvo pastebėta, kad neuronai atgavo medžiagų apykaitos funkcijas ir suvartojo cukrų ir kad imuninė sistema jis vėl pradėjo veikti. Vėliau mokslininkai taip pat sugebėjo elektra stimuliuoti neuronus, kurie taip atgavo gebėjimą bendrauti tarpusavyje.
Ar sustojus širdžiai galime atgaivinti smegenis ir netiesiogiai atgauti organizmo veiklą? Ar ateityje susiduriame su smegenų transplantacijos galimybe?
Įspūdingas aspektas buvo pastebėti, kad reakcija į neuronai tai nebuvo vienu metu. Tai reikštų, kad kiekvienas neuronas veikė autonomiškai, nepaisant selektyvių dirgiklių. Jie tarsi atgavo savo funkcijas naudodami tam tikrą sąmonę.

Smegenys gali gyventi be kūno: etinis klausimas vis dar atviras
Tyrėjai sustabdė smegenų veiklą po šešių valandų dėl etinių rūpesčių. Jų tikslas nebuvo pasiekti sąmonės prisikėlimo. Jie norėjo rasti tyrimo modelį, leidžiantį analizuoti vaistų ar kitų gydymo būdų poveikį smegenų veiklai.
Tačiau šie rezultatai sukėlė diskusiją apie gyvenimą sąmonė individo anapus mirties. Daugumoje šalių asmuo laikomas mirusiu, kai nustoja veikti širdis ar plaučiai. Smegenims gyventi reikia didžiulio deguonies, kraujo ir maistinių medžiagų kiekio, todėl iki šiol manoma, kad šio organo atgaivinimas yra neįmanomas.
Ar sustojus širdžiai įmanoma atgaivinti smegenis ir netiesiogiai atgauti organizmo veiklą? Ar ateityje turėsime daugiau galimybių atrasti, kaip atlikti smegenų transplantaciją? Diskusija šiais patraukliais klausimais vis dar atvira…