
Svarbu vertinti tai, kad kiti skiria mums savo laiką, nes duoda mums tai, ko niekada nebegaus atgal. Šiuo gestu jie mums sako, kad myli mus, kad esame jiems svarbūs ir jiems gerai su mumis.
Tačiau turime suprasti skirtumą tarp to, kuris mums skiria savo laiko laisvas ir tas, kuris skiria laiko pasilikti su mumis. Negalime priskirti tos pačios vertės, net jei abi situacijos yra malonios ir verčia mus jaustis dėkingais.
Tikrai puiku, kai žmogus, kuris patiria didžiulį stresą dėl kasdienybės, nutraukia savo įsipareigojimus praleisti laiką su mumis arba sužinoti mūsų naujienas. Tai akimirkos, kurias verta prisiminti, nes jos dalijasi su žmonėmis, kurie mums suteikia meilę ir troškimą kalbėti švelnumo kalba.

Kiek kainuoja valanda tavo laiko?
Ji jau buvo ten apačioje Naktis bet mažasis berniukas dėjo milžiniškas pastangas, kad nemiegotų. Priežastis buvo verta: jis laukė savo tėčio. Atsivėrus durims pavargusios akys neišvengiamai užsimerkdavo.
Sūnus: Tėti, ar galiu tau paklausti?
Tėvas: Žinoma, apie ką tai?
Sūnus: Tėti, kiek tu uždirbi pinigų per valandą? – pasakė jis plačiai atmerktomis akimis.
Pusiau pavargęs ir pusiau susierzinęs tėvas atsakė labai aštriai.
Tėvas: Tai ne tavo reikalas, kodėl tu klausi?
Sūnus: Aš tik noriu žinoti, prašau, pasakyk man. Kiek uždirbi per valandą?
Tėvas: 100 eurų už valandą – susierzinęs atsakė.
Sūnus: O – vaikas liūdnai nuleido galvą – tėti, ar galiu paprašyti paskolinti 50 eurų?
Tėvas įsiuto: jei vienintelė priežastis, kodėl norite sužinoti, kiek aš uždirbu, yra paklausti manęs pinigų pasiskolinau, kad nupirkčiau tau kokį kvailą žaislą, tada eik į savo kambarį, neišeik ten ir apmąstyk savo egoizmą. Kasdien sunkiai dirbu ir neturiu laiko gaišti šiam vaikiškumui.
Vaikinas tyliai uždarė savo kambario duris. Vyras atsisėdo ir dar labiau ėmė erzinti sūnaus klausimo. Bet kaip jis drįsta užduoti tokius klausimus, kad tik gautų šiek tiek pinigų?
Po valandos vyras nusiramino ir pradėjo galvoti: gal jis tikrai turi ką nors svarbaus nusipirkti už tuos 50 eurų. Juk jis beveik niekada neprašo pinigų. Taigi jis priėjo prie berniuko durų ir jas atidarė.
Tėtis: Ar tu miegi?
Sūnus: Ne, tėti, aš pabudau
Tėvas: Pagalvojau, gal per griežtas tau buvau. Praėjo ilga diena ir aš iškroviau savo nusivylimas . Štai 50 eurų, kurių prašėte... Berniukas atsisėdo šypsodamasis.
Sūnus: O, ačiū tėti! – pasakė vaikas, pakišdamas ranką po pagalve ir ištraukdamas kelias monetas.
Tuo metu jis atsistojo ir iš po pagalvės paėmė keletą monetų ir suglamžytų banknotų. Vyriškis pamatė, kad vaikinas jau turi šiek tiek pinigų ir vėl pradėjo pykti. Jaunuolis lėtai skaičiavo pinigus ir pažvelgė į tėvą.
Tėvas: Kodėl nori daugiau pinigų, jei jau turi?
Sūnus: Nes man neužtenka, bet dabar jau turiu – entuziastingai atsakė jis. Tėti dabar turiu 100 eurų. Ar galiu nusipirkti valandą jūsų laiko? Prašome rytoj anksti grįžti namo Norėčiau su tavimi pavakarieniauti.
Tėvas buvo šokiruotas. Apkabink stiprino savo sūnų ir paprašė jo atleidimo.

Geriausia emocinė dovana: mūsų laikas
Negalime pamiršti, kad geriausia investicija visada bus laikas, kurį skiriame savo šeimai ir draugams. Deja, tai suvokiame tik tada, kai jau per vėlu ir jau praradome galimybę suteikti tinkamą vertę aplinkiniams.
Jei greitai mirsime, atsiras kažkas, kuris paims mūsų darbus. Šeima ir draugai, kuriuos paliekame, nebegalės užpildyti emocinės tuštumos, kurią sukėlė mūsų mirtis . Dėl šios priežasties aišku, kad nėra brangesnio laiko už laiką, kurį leidžiame su savo artimaisiais.
Likite su tais, kurie jus vertina, su tais, kurie jus apkabina nemeluodami, ir su tais, kurie jaučia jus neliesdami. Skirkite laiko žmonėms, kurie to nusipelnė ir kurie leidžia jums jaustis gerai. Tie, kurie tave myli, anksčiau ar vėliau tau tai parodys. Nepamirškite nuvyti streso ir per daug įsipareigojimų ir rūpintis savo artimaisiais taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė.