Šypsena yra vienas iš tų gebėjimų, būdingų žmogui, net jei kartais stengiamės pamatyti šypsenas iš kačių, šunų ar dramblių. Tai išraiška, turinti stiprų poveikį ir tai įrodo keli eksperimentai apie šypsenos galią, kurie beveik visi lėmė tokią išvadą.
Kiekvienas gali išbandyti šypsenos galią kasdieniame gyvenime ir padaryti savo išvadas. Pavyzdžiui, pabandykite rimta išraiška paprašyti ko nors paslaugos, o tada šypsodamiesi padaryti tą patį. Tikėtina, kad mūsų pašnekovo reakcija bus kitokia.
Taip pat suaktyvinami dievai nesąmoningi mechanizmai kurios leidžia suprasti, ar žmogus šypsosi nuoširdžiai, ar ne. Jei gestas nėra tikras, atsiranda priešingas poveikis: tampame nepasitikintys. Šis mechanizmas yra dalis to, kas buvo atrasta atliekant kai kuriuos šypsenos galios eksperimentus. Pažiūrėkime į tris.
Kiekviena šypsena daro tave diena jaunesniu.
-Kinų patarlė-
1. Socialiniai klijai eksperimentą apie šypsenos galią
Vieną įdomiausių eksperimentų apie šypsenos galią atliko mokslininkas Ronas Gutmanas, jau keletą metų tyrinėjantis šią temą. Jo tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale Forbes straipsnyje pavadinimu Neišnaudota šypsenos galia.
Šis tyrimas mums pateikia įdomų faktą. Jauna beždžionė buvo paguldyta šalia dviejų žmonių, vienas iš jų šypsojosi, o kitas – ne. Mažas gyvūnas jis priėjo prie besišypsančio žmogaus. Bandymas buvo kartojamas kelis kartus ir rezultatas visada buvo toks pat. Tas pats vyksta tarp žmonių.
Straipsnyje apžvelgiamas Švedijos Upsalos universiteto atliktas tyrimas dėl skirtingų veido išraiškų sukeliamų reakcijų. Daryta išvada, kad besišypsantys žmonės linkę užkrėsti savo optimizmu. Iš to išplaukia, kad šypsena yra užkrečiama evoliuciniu požiūriu. Tai padeda suburti žmones, nes veikia kaip socialinis klijai.
2. Šypsena generuoja intensyvesnę atmintį
Dar vieną eksperimentą apie šypsenos galią atliko Duke universitetas (JAV). 50 savanorių buvo paprašyta pabendrauti su įsivaizduojamos kelionių agentūros darbuotoju. Vienus pasitiko rimta moteris, kitus – liūdna; likusieji iš besišypsančios moters.
Galų gale visi, kurie bendravo su besišypsančia moterimi, sakė, kad juos traukia aptariama tema ir kad jie jautėsi labiau motyvuoti, kad vėl norėtų su ja užsiimti verslu. Todėl mokslininkai priėjo prie išvados, kad besišypsančio žmogaus akivaizdoje jis suaktyvinamas orbitofrontalinė žievė tai yra smegenų sritis, susijusi su atlygiu.
Tuo pačiu metu buvo nustatyta, kad besišypsantis veidas sukuria intensyvesnę atmintį. Kadangi tai teikia malonią patirtį, mes linkę ją aiškiau įrašyti į savo atmintį. Taip pat esame linkę būti atviresni besišypsančių žmonių prašymams.
3. Netikros šypsenos nėra ypač naudingos
1980 metais vokiečių psichologas Fritzas Strackas iš Vizburgo universiteto atliko dar vieną šypsenos galios eksperimentą. Nepaisant to, kad metodika buvo nepatikima, jo studijų rezultatai tapo labai populiarūs. Jie parodė, kad jei žmogus liūdnas ar prastos nuotaikos ir prisiverčia melagingai šypsotis, jo nuotaika linkusi gerėti.
Tačiau 17 kitų tyrėjų iš įvairių pasaulio šalių pakartojo Stracko eksperimentą, tačiau gavo neaiškių rezultatų. Taigi mokslininkas Ericas-Janas Wagenmakersas iš Amsterdamo universiteto nusprendė atlikti išsamią nagrinėjamos temos analizę.
Jo tyrime dalyvavo 1894 žmonės ir labai griežtas metodas. Galiausiai buvo padaryta tokia išvada nėra pagrindo manyti, kad privertus veidą šypsotis pagerėja proto būsena asmens. Tiesą sakant, tyrėjai nenustatė jokių subjektyvių pokyčių po priverstinės šypsenos.
Visa tai leidžia patvirtinti, kad šypsenos galia priklauso ne tik nuo veido išraiškos, bet ir turi būti lydima tikro jausmo, kad būtų pasiektas norimas efektas. Tikrai žinome, kad galime ieškoti naudingų stimulų šypsotis ir nuo to išsiaiškinti, ar tiesa, kad mūsų nuotaika labai keičiasi.
