Budizmo psichologija sunkiais laikais

Emociškai sunkios ir skausmingos situacijos yra gyvenimo ciklo dalis. Šios situacijos dažnai nepriklauso nuo mūsų kontrolės arba yra tiesioginis mūsų sprendimų ar veiksmų rezultatas. Taigi mes linkę pasitraukti į save nežinodami, ką daryti ar kaip reaguoti. Tai vienas iš atvejų, kai budistinė psichologija gali mums padėti.

Norint susidoroti su bet kokia nemalonia situacija, dažnai aplinkinių žmonių palaikymas mus išlaiko arba padeda judėti į priekį. O kai nenorime arba neturime draugų ar šeimos? Atėjo laikas daugiau sužinoti apie naudą, kurią mums gali pasiūlyti budistinė psichologija .

Budizmo psichologija: gimė siekiant užbaigti žmonių kančias

Budizmas laikomas viena iš pagrindinių Rytų pasaulio religijų. Prieš 2500 metų ši srovė ji gimė kaip filosofinė ir psichologinė sistema be jokių religinių teiginių. Anot asketo Sidharta Gautama Budizmas, žinomas kaip Buda, buvo proto mokslas.

Buda įkūrė šią mokyklą kad būtų pateiktas būdas išnaikinti mūsų kančias . Šiuo tikslu jis pradėjo nuo daugybės principų ir labai naudingos minčių struktūros, skirtos suprasti ir priimti mūsų jausmus.

4 kilnios budistinės psichologijos tiesos

Budizmo psichologija prasideda nuo idėjos, kuri, nors ir gali atrodyti pesimistiška, yra viltinga: žmogaus gyvenimo prigimtis yra kančia . Remiantis šia prielaida, siūlomos keturios kilnios tiesos, kuriose yra daugumą budistinės psichologijos mokymų ir kurios yra šios formos pagrindas. meditacija :

• Kančia egzistuoja.
• Kančia turi priežastį.
• Kančia gali išsekti užgesinus jos priežastį.
• Norėdami užgesinti kančios priežastį, turime eiti kilniu aštuonkrypčiu keliu.

Išnaikink mūsų kančias arba dukkha

Susidurti su sudėtingomis situacijomis ir išnaikinti skausmą Buda siūlo žinoti jo kilmę . Ir tik nustatę šią priežastį galėsime išsivaduoti iš savo kančių. Tik tada galėsime pamatyti savo beprasmybę rūpesčių ir atkalbinėjimus.

10 % mūsų gyvenimo yra susiję su tuo, kas su mumis nutinka, likusieji 90 % – su mūsų reakcijos būdu.

-Stivenas R. Covey-

Pagal budizmo psichologiją žmonės išlaiko daugybę įpročių, dėl kurių jie nežinojo apie gyvenimą . Mes žinome, kokie yra gyvenimo procesai ir etapai, ir tai verčia mus kentėti.

Dukkha kyla iš troškimo, prisirišimo ir nežinojimo. Bet tai galima nugalėti.

-Buda-

Praktiniai postulatai

Paskutinė iš keturių tiesų kalba apie kilnų aštuoniapusį kelią. Kelias arba kelias, susidedantis iš 8 šakų arba praktinių postulatų kurios leidžia pasiekti harmoniją, pusiausvyrą ir visapusiško sąmoningumo ugdymą. Paprastai jį atstovauja dharmos ratas kuriame kiekvienas iš spindulių simbolizuoja kelio elementą. Savo ruožtu šias šakas galima suskirstyti į tris dideles kategorijas:

• Išmintis: supratimas ir teisingas mąstymas
• Etiškas elgesys: žodis teisingas veiksmas ir užsiėmimas
• Proto lavinimas: įsipareigojimas, sąmoningumas ir koncentracija, meditacija arba teisingas įsisavinimas.

Šie aštuoni principai neturėtų būti interpretuojami kaip tiesiniai žingsniai. Atvirkščiai, jie turi būti kuriami vienu metu remiantis asmeninėmis galimybėmis.

Neteisingai suprasta laimė

Mes visi norime būti laimingi, bet niekas nesutaria, kaip apibrėžti laimę. Kiekvienas žmogus turi skirtingą supratimą apie tai : paaukštinimas darbe, materialinė gausa, vaikų gimimas... Budistinė psichologija užtikrina, kad žmogus nesijaustų pilnas net ir pasiekęs savo tikslus.

Kai vienas iš mūsų troškimų patenkinamas, pereiname prie kito, o paskui prie kito. Ir taip po truputį patenkame į užburtą ratą, kuriam, atrodo, nėra pabaigos . Viskas su klaidinga viltimi vieną dieną būti laimingam.

Poreikis išsivaduoti iš prisirišimo

Budistų psichologija tuo tiki mūsų mintyse įsitvirtinę troškimai veda mus į psichologinį dreifą ir veda į priklausomybę (iš žmonių iš materialinių gėrybių iš įsitikinimų...). Tai kaip tik viena iš pagrindinių kančios priežasčių, nes prisirišę prie savęs susitapatiname su daiktais ar žmonėmis ir prarandame savo tapatybę . Mes pamirštame save ir tikrus žmogaus poreikius.

Budizmas mums siūlo įrankius prisirišimui ir žinių įgijimui . Tik nuo jos pradėję galime suprasti, ko mums reikia (asmeninis tobulėjimas, harmoningas emocinis gyvenimas...) ir su didesniu sąmoningumu pereiti per gyvenimo mokyklą.

Kaip nustoti kentėti?

Per meditaciją. Kaip matėme, budizmo refleksijos praktika yra skirta didinti supratimą ir išmintį bei išnaikinti kančias. Nors metodai skiriasi priklausomai nuo kiekvienos mokyklos ir tradicijos, kurią jie visi turi bendras tikslas – pasiekti maksimalaus dėmesio ir ramybės būseną .

Tai yra pagrindinės budizmo srovės, kurios gali padėti mums nustoti kentėti ypač sunkiais momentais:

Theravada: apibrėžiamas kaip analitikas. Dėl šios priežasties jis trokšta apibūdinti įvairias psichologines ar meditacines būsenas, kad susistemintų meditacinę patirtį.

Tai buvo: dėmesys sutelkiamas į spontaniškumą ir išminties intuiciją. Jo praktika siekia natūralios harmonijos individe ir vengia dualizmo suvokiant tikrovę.

tibetiečių: siekia padidinti tikrovės supratimą giliuose lygmenyse, todėl sutelkia dėmesį į simbolinius ir nesąmoningus proto mechanizmus. Tai pati simboliškiausia ir magiškiausia iš visų budizmo tradicijų.

Iš grynos žemės: pabrėžia atsidavimą, nuolankumą ir dėkingumą kaip tiesioginius kelius į dvasinį išsipildymą. Tai atsidavimo meditacija, kurios pagrindiniai veikėjai yra mantros.

Trumpai tariant Budizmas yra tiesioginis ryšys su jūsų emocijomis . Padarykite juos sąmoningais, apibrėžkite ir priimkite. Jie yra mūsų egzistencijos dalis, bet, kaip ir visa kita, yra keičiami, todėl nereikia jų kontroliuoti.