Kaip galime apibrėžti neviltį? Šis terminas reiškia vilties praradimą ir vidinės tuštumos jausmą galvojant, kad aplink mus nebėra nieko, kad visos mūsų pastangos dabar yra bergždžios. Kaip galime susidoroti su šiuo jėgų praradimu judėti į priekį? Kaip susidoroti su neviltimi?
Kai mus užplūsta šis jausmas, mus apima abejonės, kodėl turėtume ir toliau save priversti, kokia prasmė keltis kiekvieną dieną. Žmonės, pajutę šią emociją, jautėsi be jėgų darbe ir savo įsipareigojimuose, mieliau atsiduoda skausmui, kad nustotų kentėti.
Neviltis gali tapti vienu didžiausių mūsų priešų, nes ji uždengia mūsų akis ir atima jėgas bei energiją. Tai neleidžia mums matyti anapus tamsos, kurios tuo metu esame apakinti. Jis šnabžda mums į ausį, kad skausmas nepraeis, kad mūsų būklė negali pagerėti, kad viskas baigėsi ir kad mes negalime nieko padaryti, tik susitaikyti su šia nauja dalykų būsena. Susidūrę su šiuo scenarijumi, kaip galime susidurti su neviltimi?
Su neviltimi reikia susidurti su kantrybe: mažai dirbi, bet puikiai pastangas žengti mažais žingsneliais, bet pasiekti didelių rezultatų. Apsupti save didžiuliais žmonėmis, kurie padeda mums išeiti iš juodosios skylės, parodydami, kaip vis dar yra nuostabių priežasčių toliau gyventi ir kovoti.
Neviltis: didžiausias mūsų priešas
Kai mus nugali neviltis, blogiausia, ką galime padaryti, tai būti maloniems naujajam svečiui. Įleidus jį, svarbu pasistengti ir (visų pirma) būti protingam, kad jis kuo greičiau išeitų. Neviltis yra labai gudrus ir žino baimės tų, kurie juos puola ir maitinasi. Dėl to jei išmoksime valdyti savo baimes, neviltis neturės kuo maitintis ir bus priversta pasitraukti.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, visos mūsų turimos emocijų valdymo priemonės gali padėti susidoroti su neviltimi. Šia prasme pasirinkimų spektras yra platus: kalbame apie visus tuos įrankius, kurie sutrumpina neigiamų minčių ciklus, bet ir apie tuos, kurie verčia mus socialumo srityje ir protingus renkantis strategijas.
Jei nieko nematome už juodo šydo, kuris užstoja mūsų regėjimą, neturime to pamiršti mes patys galime ir turime tapti galingiausiu židiniu : mums tereikia išsiaiškinti, kaip panaudoti visą savo potencialą. Desperacija ypač paliečia žmones, kurie per daug laiko praleidžia tvarkydami savo tvarkaraščius maniau .
Neviltis remiasi tuo, kas, mūsų žinioje, yra niekas, o viltis į viską, ko nepaisome, yra viskas
-Maurice'as Maeterlinckas-
Geriausias ginklas įveikti neviltį yra noras gyventi
Svarbiausia sąvoka, kurią reikia nepamiršti, yra ta, kad mes esame daug daugiau nei situacija, kurią patiriame . Esame susidūrę su situacijomis ir jas įveikę bei galime pasiekti labai svarbių tikslų. Mes esame aukščiau už savo tikėjimą ir svarbu jį išlaikyti. Mūsų protas apdoroja tai, kas vyksta su mumis, bet dar labiau apdoroja tai, kas, jo manymu, gali nutikti. Tiesą sakant, labiau nei tai, ką galvojame, esame tai, kuo tikime arba kuo norime tikėti.
Praeityje patyrėme dar sunkesnių situacijų ir jas įveikėme. Be to tų pačių situacijų dėka mes sukūrėme mąstymo procesus, kurie padarė mus stipresnius. Artimiausiu metu mums bus suteikta galimybė nedelsiant judėti pirmyn. Tačiau tolimesnėje ateityje galime sau leisti planuoti. Tai yra ambicijos, kurios nenustoja būti motyvų, verčiančių mus judėti, sėkla.
Šį metodą taip paprasta sukurti, kiek sunku pritaikyti praktiškai dėl mūsų baimių ar visų tų kartų, kai sėkmė nusisuko prieš mus. pečių . Tačiau tai yra požiūris, kurio visiškai verta laikytis. Lygiai taip pat, kaip ir toliau esame apsupti žmonių, kurie laikosi mūsų net sunkiais laikais ir pripažįsta, kad nesame puiki kompanija. Jei jie tuo tiki, kodėl mes taip pat negalime suteikti sau šanso?
Kitaip tariant, neviltis yra ne kas kita, kaip iliuzija. Neįmanomybė: apakinti save nuo alternatyvų, kurios palengvintų mūsų išeitį. Kad ir kaip atrodytų sunku susidurti su neviltimi, tai įmanoma, jei baimės akivaizdoje pasirinksime drąsą, pasitikėjimą savimi, o ne nerimas .
