
Legendose dažnai yra naudingų pavyzdžių, kaip mokyti mūsų vaikus svarbių gyvenimo vertybių. Trumpos istorijos vaikams, pasakojančios apie legendinius įvykius, gali tapti nuostabiais įrankiais per kurią pasitelkę vaizduotę ir susitapatindami su personažais mūsų vaikai gali tapti geresniais žmonėmis: atsakingesniais, savarankiškesniais ir empatiškesniais.
Bėgant metams vaikų istorijos buvo perduodamos iš tėvų vaikams be didelių pokyčių. Tikrai vieni buvo pritaikyti laikams, o kiti – sušvelninti. To pavyzdys yra istorijos, kurias „Disney“ naudoja savo filmams, kurie dėl filmo adaptacijos pasikeitė.
Tačiau mes stengėmės išsaugoti didelę dalį jų kultūrinių elementų, išlaikydami jų pedagoginį tikslą – idealių vertybių ir žinių, kurios yra gyvenimo pagrindas, mokymąsi.
Geriausios istorijos vaikams
Mes neturime painioti legendų su mitais ar pasakomis. Legenda turi pavyzdinę vertę ir kilusi iš protėvių tikrovės, turinčios istorinį pagrindą, kuriame susimaišo vaizduotė ir fantastiniai bei antgamtiniai elementai.
Pasakoje paprastai yra gyvūnas, o pagrindinis jos tikslas yra pateikti pavyzdį. Ji siūlo pamokymus ir, kaip kadaise sakė, moralę. Savo ruožtu legendoje gali būti elementų, būdingų pasakoms ir mitams. Net jei yra antgamtinių elementų, jis pasakoja apie įvykius, kurie gali turėti tiesos grūdą, bet kurie bėgant metams buvo modifikuoti dėl sklaidos iš lūpų į lūpas.
Norint tai įrodyti, geriausia stebėti tikrovę. Šiame straipsnyje pateikiame keletą legendų, kurios gali būti naudingos šviesti mažieji namuose.

Legenda apie skraidantį olandą
Legendų pasaulyje istorija apie Skrajojantį olandą užima ypatingą vietą. Ji datuojama XVII amžiuje ir pasakoja apie kapitoną Hendrikas Van Der Deckenas kurio laivas, vykstantis į Indiją, susiduria su audra, kurią jam pavyksta įveikti dėl kapitono ryžto, kuris prieštarauja Dievo valiai.
Dėl savo veiksmų Dievas pasmerkia jį be tikslo klajoti (su savo laivu) per visas pasaulio jūras. Nuo tada jo valties vaiduoklis pasirodo naktį kartu su visomis vargstančiais įgulos sielomis. Jo regėjimas yra blogas ženklas.
Be religinių interpretacijų, ši legenda pasakojama vaikams mokyti gerbti valdžią. Paaiškinkime geriau. Svarbu, kad mūsų vaikai būtų patys, turintys asmenybę ir patvirtinantys savo asmeninius įsitikinimus, bet visada gerbantys savo tėvus, mokytojus, draugus ir tuos, kurie jais rūpinasi.
Krampus istorija
Kai kurios legendos turi kažką makabriško ir bauginančio. Tai galėtų būti Krampus, pusiau demonas, pusiau ožka, kuris gyvena Europoje su milžiniškais ragais ir pilnu plaukų, atvejis.
Krampusas, kurio kilmė yra ankstesnė nei krikščionybė, yra tipiškas personažas, kuris pasirodo per kiekvieną Kalėdą, kad nubaustų netinkamai besielgiančius vaikus. Anksčiau buvo įprasta vaikams skleisti baimę naudojant tokius personažus kaip Krampus ar garsusis bugis.
Krampuso legendą galima padaryti mažiau siaubingą pasitelkus Kalėdų tradicijos veikėjus, tokius kaip Kalėdų Senelis, Šv. Mikalojus ar Trys išminčiai, kuriems pavesta apdovanoti gerai besielgiančius vaikus.
Robinas Hudas tarp vaikų istorijų
Vaikų pasakojimų santrauką baigiame istorija, kurioje kalbama apie teisingumą ir lygybę. Visi žinome anglų kilmės viduramžių personažą Robiną Hudą. Filmas Komiksai ir animaciniai filmai mums papasakojo vieną gražiausių istorijų, kurias galime papasakoti savo vaikams.
Jis paremtas tikrais personažais (pvz., Ghino di Tacco) ir jų nuotykiais. Robinas Hudas pasakoja apie vagių princą: sugėdintą bajorą, vagiantį iš turtingųjų, kad atiduotų vargšams. Visų pirma, jo grobuoniški veiksmai yra sutelkti prieš Joną be žemės (arba Johną Plantagenetą), kuris pasisavino Anglijos sostą, nesant jo broliui, mylimam Ričardui Liūtaširdžiui.

Robino Hudo populiarumas gimė XV amžiuje, nors istoriniai įvykiai būtų įvykę XIII amžiuje. Bet kokiu atveju tai gali būti laikomas geru socialinio teisingumo pavyzdžiu: kova su tironija, kuri atideda į šalį egoistiškiausius interesus padėti tiems, kuriems jos reikia.
Šios trumpos istorijos vaikams, pritaikytos šiuolaikiniams laikams, gali būti atspirties taškas diskusijoms, kurios mums leidžia šviesti mūsų vaikai. Ir kodėl gi ne pasilinksminti.
Tironija veda tik į nesėkmę.
-Robinas Hudas-