Vaikų liūdesys

Niekas nėra atleistas nuo liūdesio, net patys mažiausieji. Kažko netektis, netikėta aplinkybė, iššvaistyta galimybė... Vaikų liūdesys nėra išimtis. Štai kodėl mes turime būti šalia, kai jiems mūsų reikia. Labai svarbu mokyti juos apie sąmoningumą ir emocinį reguliavimą, kad jie vėliau galėtų išreikšti savo emocijas.

Animacinis filmas Inside Out paaiškina pirminių emocijų svarbą mūsų gyvenime. Tiksliau, kaip atpažinti ir išreikšti liūdesį. Nes jie turėtų mus nuo mažens mokyti nukreipti nusivylimą, taip pat baimę, džiaugsmą ar pyktį.

Padėkite jiems suprasti, kas yra liūdesys

Kai susiduriame su žmogumi, kuris atrodo liūdnas, dažnai linkę bėgti priešinga kryptimi. Tarsi bijotume, kad tai mus užkrės, ir dėl šios priežasties mieliau būname šalia tų, kurių veiduose visada šypsosi. Tačiau Liūdesys vaikams, kaip ir suaugusiems, yra esminė ir būtina emocija. Ir be jo mes negalėtume suprasti linksmumas .

Nors suaugus šią emociją jauti dažniau, nes gali kilti nesutarimų vaikams tai švelniai tariant šokiruoja. Sunku matyti 5 metų vaiką, sėdintį vieną ant suoliuko tuščiu žvilgsniu ar besigilinantį į savo vidinį gyvenimą. Manoma, kad jo nekaltumas, nesaugi intelektualinė branda ir vien žaismingi rūpesčiai turėtų garantuoti jam nenumaldomą džiaugsmą. Tačiau taip gali nebūti.

Tai nereiškia, kad vaikai neturi teisės jaustis blogai. Tikrai, jie tai turi tai yra labiau įprasta, nei mums atrodo patogu tam tikru metu ir neišvengiama daugeliu kitų. Pavyzdžiui, jie gali jaustis melancholiškai dėl šeimos nario praradimas arba jų mažasis šuo, pakeitęs mokyklą dėl nedidelio ginčo su klasės draugu...

Dėl šios priežasties geriausias būdas jiems padėti – pasikalbėti su jais apie liūdesį ir išmokyti jį atpažinti bei suprasti. Būtina priversti jį suprasti, kad geriau atpažinti nei slėptis. Kad mes visi kartais taip jaučiamės ir kad gera apimti šią emociją, kad ją nuramintume ir leistume jai praeiti.

Vaikų liūdesys: įvairios apraiškos

Kaip ir suaugusieji, net ir mažieji gali įvairiai išreikšti savo nuotaiką. Kai jiems smagu ir linksma, normalu, kad jie juokiasi, žaidžia ir atrodo linksmi. Kai jie bijo Tačiau kai jie yra liūdni, tai, kaip jie išreiškia šią emociją, nėra labai aiškus.

Kartais jie tą pačią dieną elgiasi priešingai, o tai slepia tikrąją jų būseną. Pažiūrėkime keletą pavyzdžių, kaip liūdesys pasireiškia vaikams:

Hipoaktyvumas: jie prislėgti, apatiški, abejingi, nelabai kalbūs, neturi apetito ir yra mieguisti; jie dažniausiai verkia net be pateisinamos priežasties.
• Hiperaktyvumas : Persivalgo, nerimauja, nenori miego, per daug plepi ir pan.

Kad suprastų, kada juose vyrauja liūdesys, tėvai ir globėjai turi atkreipti ypatingą dėmesį į staigius elgesio ir nuotaikos pokyčius.

Kaip padėti jiems valdyti liūdesį

Pastebėjus neįprastą ar perdėtą vaiko elgesį, verta jo paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Tikėtina, kad jis nemoka to paaiškinti arba tiesiog nenori ir mieliau traukiasi į save. Tačiau žinome, kad vaikai ankstyvosiose vystymosi stadijose yra tarsi kempinės.

Vaikai mokosi iš savo tėvų emocinių išraiškų kaip jie yra jų modeliai kuri išnyksta, kai sugebame ją suprasti, susidurti su ja ir priimti.

Fotografuojant veidus, piešinius ar tiesiog kalbant su jais apie liūdesį, galima sustiprinti jų gebėjimą jį atpažinti. Išmokę jį atpažinti, galime mokyti vaikus, kaip su tuo susitvarkyti, pasitelkdami pavyzdžius, kuriuose patys imituojame, kaip tai daryti.

Kas jiems nepadeda

Deja, simuliacija yra madingesnė nei veido . Nuo mažens esame mokomi ašarą iškeisti į šypseną ir tramdyti liūdesį. Tačiau dėl to ši emocija neišnyksta, ji tik palaidoja ją, kad vėliau ji sugrįžtų su didesne jėga.

Pasityčiojimas: Frazė You're a cybaby yra nepaprastai neigiama, kai kūdikis verkia. Vienintelis pasiektas rezultatas – pažaboti jo emocinį išraiškingumą ir priversti jį slėpti. Tai labai neigiamas būdas išjuokti jo jausmus.

Paskubėk jį: Jei klausiame, kaip jis jaučiasi, o jis neatsako, dažnai esame linkę jį stumti ir reikalauti, kad tai padarytų. Tačiau vaikas kalbės tik tada, kai žinos, kad gali tikėtis mūsų paramos, nepaisant to, kiek laiko tai užtruks. Svarbu, kad visada jaustumėtės išgirsti ir palaikomi.

Neteikite tam reikšmės: Tai nieko, tai kvaila. Nedaryk to. Tai taip pat nepadeda, nes jį sukėlęs įvykis jam yra labai svarbus. Turime stengtis sumažinti galimą skausmą ar liūdesį, kurį jis sukelia, o ne sumažinti jo poveikį.

Jį barti arba bausti: Kadangi tu nuolat verkšleisi, aš tave nubausiu. Su šiuo sakiniu sutinkame apkabinti vietoj to tai padės jam jaustis nepaprastai gerai ir pilnai jėgų bei energijos.

Kaip matome, jo artimoje aplinkoje esančių žmonių vaidmuo yra esminis, kad jis suprastų, jog jis neturi bijoti liūdėti ar pripažinti, kad toks yra. Vaikų liūdesys neturėtų likti nepastebėtas.