Melas – tai akmenys, kurie sveria sunkiausiai mūsų kuprinėje

Skaitymo Laikas ~5 Min.

Galbūt jūs nežinote termino mitomanija, bet tikrai esate girdėję apie patologinius ar kompulsinius melagius. Tikriausiai prisiminsite filmą ar knygą, kurioje pagrindinis veikėjas turėjo šią problemą. Dažnai šie filmai yra komedijos, iš tikrųjų tai yra problema, kuri nėra juokinga; tai tikrai žiaurus ir dramatiškas faktas jį patiriantiems žmonėms ir aplinkiniams.

Ši problema yra labai rimta ir turi tikrai liūdnų pasekmių tiek patologiniams ir kompulsyviems melagiams, tiek asmenims, kurie turi su ja susidurti. Tada ypač skaudu tiems, kurie visada buvo akli pasitikėti šiuose žmonėse ir jie niekada nebūtų tikėję vėliau atrastų faktų tikrovės.

Gerų ketinimų melas turi būti atsitiktinis, o ne įprastas

Melas yra įprastas veiksmas mūsų visuomenėje. Vadinamasis gerai apgalvotas melas yra ne kas kita, kaip paskutinis bandymas išsisukti iš situacijos, kuri mums reiškia konfliktą. Kartais jas naudojame siekdami neįžeisti kitų, kitus – siekdami apsaugoti savo orumą.

Negaliu išeiti su tavimi, nes visą popietę būsiu užsiėmęs, nors iš tikrųjų esame laisvi, bet nenorime eiti pas tave, atrodo puikiai, ši suknelė tau atrodo nuostabi, kai mes taip nemanome.

Pirmuoju atveju nenorime sakyti kitam, kad kažkas mums patinka labiau nei jo draugija, todėl sakome, kad aš negaliu, o ne nenoriu. Antruoju atveju nenorime priversti kito asmens jaustis blogai, sakydami, kad pirkdamas suknelę padarė blogą pasirinkimą.

Jų nėra piktas nes tu man melavai aš pykstu, nes nuo šiol tavimi nebetikiu

(Friedrichas Nietzsche)

Vien todėl, kad melas yra į gera, mes ne visada turime jo griebtis, nes taip darydami prarandame autentiškumą su savimi ir su kitais. Jei tikrai nenorime išeiti, turime visą teisę jausti šį aistringumą ir išreikšti tai su kitu žmogumi.

Kaskart sakydami tiesą įgyjame sąžiningumo ir autentiškumo

Atsiprašau, bet šiandien aš pavargau ir nenoriu išeiti. Ką manote, jei eisime ten kitą kartą? Šia paprasta fraze įgyjame šiek tiek sąžiningumo vieni kitiems ir sau.

Šis baltas melas nėra rimtumo ar tiesos sinonimas trukdau bet tik tam tikra priedanga, kurios išmokome vaikystėje greitai ir lengvai išsivaduoti iš konfliktų, neįžeidžiant kitų žmonių jausmų.

Melas neturėtų prasmės, jei tiesa nebūtų laikoma pavojinga.

(Alfredas Adleris)

Tačiau kitų žmonių jausmų įskaudinimas ne visada yra mūsų kaltė, o veikiau asmuo, su kuriuo bendraujame. Jei mūsų draugas supyksta, nes šiandien mūsų per daug pavargęs išeiti į lauką nėra mūsų pareiga; o meluoti jam ar sakyti tiesą iš tikrųjų yra mūsų sprendimas.

Mitomanija: psichologinis sutrikimas, kurio pagrindinis veikėjas yra melas

Patologinis melas peržengia visa tai. Jie turi tokį sunkumą, kuris niekada neturėtų likti nepastebėtas. Šio tipo žmonės sugalvoja patirtį, meluoja apie savo amžių ir profesiją, savo akademinius ar profesinius nuopelnus ir gyventas vietas. Jie net meluoja apie aplinkinius asmenis.

Kažkaip su šiais melas jie bando užpildyti tuštumą ir teisintis taip: jei nekenčiu savęs ir savo gyvenimo, galiu sugalvoti charakterį tai daro viską, apie ką aš kada nors svajojau. Tai paskatins kitus žavėtis šia tema, todėl jis jausis sustiprintas; todėl jis ir toliau meluos, nes atrado, kad apskritai jam nėra neigiamų pasekmių, o tik privalumai. Privalumai, kurie virs nuodais jo gyvybei ir aplinkiniams.

Toks priėjimo būdas generuoja kompulsyvų melą: subjektui melas tampa

Aptikti šie asmenys supyksta ir apsisaugo atakuodami

Atradę, šie asmenys linkę melą pridengti kitu melu. Jei jie supranta, kad žmonės jais netiki, ir toliau klausinėja, jie imasi veiksmų gynyboje o jie apsisaugo puldami. Tai baigia sugadinti santykius, nes toks elgesys yra nesuprantamas pašalinei akiai.

Susikuria nepasitikėjimo aura ir šiuos asmenis supantys žmonės pradeda gyventi nuolatiniame budrume ir jaučia poreikį bet kokia kaina atskleisti tiesą, kad vėl pradėtų pasitikėti savo mylimuoju.

Apgaulės bausme negalima tikėti net tada, kai jis sako tiesą.

(Aristotelis)

Žmonės, kurie meluoja nepataisomai ir sistemingai, turėtų suteikti sau galimybę gauti psichologinę pagalbą. Savo melu jie nedaro nieko kito, tik bando užkamšyti vis platesnę skylę ir tapti melo bei išradimų bendrininkais.

Kita vertus, sveikas savęs priėmimas ir teigiamas savo tikslų pasiekimas, nereikia griebtis melo. Net jei melagis tiki, kad šis melas jį saugo, jis nedaro nieko kito, tik vis labiau atitolina jį nuo žmogaus, kuriuo jis norėtų būti.

Populiarios Temos