Kad ir kokias klaidas padarėme tais laikais, kurios sudaužė mūsų širdis... didžiausia klaida yra nustoti bandyti. Praeities negalima ištrinti, ji lieka nematoma, kad įspėtų mus kaip pavojaus varpas, kai aplinkybės tampa grėsmingos, bet jei žiūrėsime į priekį, atrasime naujų ateities galimybių. Neleiskime, kad nusivylimas sutrukdytų mums vėl susirasti meilę.
Kai tai jaučiame, atveriame savo širdis žaizdos jie yra išgydyti. Mes nenustojame stengtis, ieškome to, kas mums geriausia, kas mus džiugina, o kai turime, tuo pasirūpiname. Nėra nieko panašaus į meilę.
Tai pasakė nepamirškime to emocinis lagaminas
Uždaryti duris meilei dėl patirtų kančių arba nustoti pasitikėti kitais dėl išdavystės reiškia tiesiog atsisakyti ir pasiduoti aplinkybėms. Pamirštame, kad meilė yra geriausias priešnuodis skausmui.
Ar meilė gydo?
Ar meilė išgydo viską? Gal ne, gal taip, kas žino… Tačiau galime būti tikri dėl vieno: jei nepabandysime, niekada nesužinosime. Jei slepiames, užsidarome bijodami praeities šmėklų arba todėl, kad tikime, kad jos yra vengiame meilės dėl praeities istorijų mes kažkaip ir toliau išlaikysime jas gyvas.
Tai nėra lengva; be to, kuo daugiau bus sukaupta neigiamų patirčių, tuo kietesni bus mūsų šarvai. Mums gali prireikti
Laikas suteiks mums naujų galimybių, jei tik būsime pasirengę jomis pasinaudoti. Meilė yra ten. Kiekvienas žino, kaip jį rasti savaip pas kitus žmones ar kitose vietose. Tiesą sakant, to nebūtina Meilė kai kuriems net meilė muzikai leidžia tikėti kitokia ateitimi, meile vaikams, draugams, kelionėms... Turime patys atrasti, ką meilė verčia kitaip žiūrėti į ateitį.
Meilė yra praeities supratimas
Jį radus ir sunkiai dirbant, kad jis augtų, svarbu suprasti, kad vien mylėti neužtenka mes taip pat turime suprasti. Kiekvienas žmogus atsineša savo istoriją, todėl vieniems reikia daugiau laiko nei kitiems.
Meilė neištrina, o suteikia galimybę nutapyti kažką naujo ir tokiomis spalvomis, kokių trokštame. Mes esame menininkai.
Praeities pėdsakai mus lydi ir dėl šios priežasties daro mus tuo, kas esame dabarties akimirka. Mumyse slypi galimybė suteikti jiems naujų reikšmių ir iš jų pasipelnyti. Nepamirškime, kad jų dėka galėsime kurti naujas patirtis.
Neleiskime, kad praeitis būtų vienintelis mus apibrėžiantis elementas, dovanokime sau naujų dalykų galimybė suprantame ir drąsiai bandome dar kartą. Gali būti, kad meilė neištrina to, ką patyrėme, bet ji tikrai suteikia ateičiai naują prasmę.
