Įsivaizduokime, kad nereagavome į vakarėlį, kurio nesitikėjome, kai kas nors įteikia netikėtą dovaną arba kai einame šaligatviu ir išgirstame triukšmą. Visais šiais atvejais mes paliekame vieną iš šešių pagrindinių emocijų! Mes kalbame apie staigmena, pamiršta, bet žavi emocija, atsirandanti susidūrus su kažkuo nauja.
Emocijų pasaulis labai įdomus. Dažniausiai galvojame apie laimę, liūdesį, pyktį ir baimę; esame linkę pamiršti nuostabą ir pasibjaurėjimą, net jei pastarieji įsigalėjo filmuose, skirtuose emocijoms, pvz Viduje į išorę .
Šiame straipsnyje nagrinėjame trumpalaikiškiausią ir netikėčiausią emociją: nuostabą. Sužinosime, iš ko jis susideda, kokias savybes ir poveikį daro.
Gyvenimas pilnas netikėtumų: kai mažiausiai to tikiesi, nutinka tai, ko mažiausiai įsivaizdavai.
-Anonimas-
Nustebai, apie ką tai?
Nuostaba – tai staigi emocija, kuri pasireiškia susidūrus su situacija ar kontekstu, kurio nesitikėjome. Jis ateina ir praeina greitai ir lygiai taip pat greitai asocijuojasi su kita emocija, atitinkančia situaciją.
Ir Kokia šio ryšio priežastis? Įsivaizduokime, einame gatve, kai staiga mus kažkas užpuola arba būnant beveik namuose ir prie durų randame žmogų, kurio nesitikėjome, laikantį gėlių puokštę.
Kokia būtų mūsų reakcija? Žinoma, netikėtai ir tada tai priklauso nuo situacijos; pavyzdžiui, agresijos atveju kita emocija bus pyktis arba baimė, o gėlių atveju – džiaugsmas. Todėl nuostaba atsiliepia kontekstui.
Ranka rankon su emocine reakcija didėja pažintinis aktyvumas. Tai leidžia analizuoti su netikėtumu susijusius veiksnius. Čia netikėtumas greitai susiejamas su emocija.
Todėl nuostaba yra pagrindinių emocijų dalis kartu su džiaugsmu, pykčiu, baime, liūdesiu ir pasibjaurėjimu. Tai yra kiekvienoje kultūroje! Ir mes tai žinome dėka Paulius Ekmanas psichologas, kurio specializacija – emocijų eksternalizacija.
Staigmenos ypatybės
Nuostaba nėra nei teigiama, nei neigiama: tai neutrali išraiška. Pažvelkime į kai kurias charakteristikas:
- Tai pati trumpiausia emocija.
- Tai atsiranda staiga.
- Jį gali išprovokuoti nauji dirgikliai.
- Tai gali atsirasti po padidėjusio ir staigaus stimulo.
- Ji sustiprėja, kai situacija mums turi tam tikrą reikšmę.
- Tai pabrėžia tokia emocija.
- Jis skatina dėmesį, kai susiduria su naujais dirgikliais.
- Tai gali atsirasti nutraukus vykdomą veiklą.
Tai svarbu, nes skatina smalsumą ir mokymasis. Tai taip pat gali apimti įsitikinimus apie tam tikrus įvykius. Pavyzdžiui, kai žmogus užima netikėtą poziciją, argumentai tampa stebinantys ir dažniausiai įtikinami.
Netikėtumo padariniai
Staigmena skatina emocijų atsiradimą ir tinkamą elgesį netikėtų situacijų . Jis pašalina liekamąją centrinės nervų sistemos veiklą, kuri gali trukdyti tinkamai reaguoti į naujus dalykus. Jis taip pat turi fiziologinį ir subjektyvų poveikį, pažiūrėkime, kuris iš jų.
Fiziologinis
Fiziologinis poveikis yra susijęs su organizmo funkcionavimu. Dviejų tipų aktyvacijos įvyksta netikėtai:
Ši emocija taip pat yra susijusi su kūno išraiška tipiškas: pakyla antakiai ir viršutiniai vokai, išsiplečia vyzdžiai, atveriame burną ir žandikaulis nusileidžia. Jei stovime, keliai gali šiek tiek sulenkti, o kūnas gali pakrypti. Visa tai gali palydėti garsais ar žodžiais, tokiais kaip: ah oi mmh...
Subjektyvus poveikis
Tai yra padariniai, pagrįsti atskiro asmens sprendimais ir jausmais. Trukmė priklausys nuo to, kada prasidės kita emocinė reakcija. Taigi įsitikinkite, kad skatinate perėjimą prie kitos emocijos.
Pagrindinis subjektyvus efektas yra vadinamasis tuščio proto fenomenas. Taip nutinka todėl, kad situacija užklumpa mus nepasiruošusius ir dėl to, kad sunku paaiškinti, kas vyksta būtent tuo momentu.
Be to staigmena yra pojūtis, kurį sunku apibrėžti dėl jį galinčių sukelti dirgiklių kiekio. Kita vertus, tai labai dažnai veikia kaip prologas ar įžanga į kitą emociją. Tai reiškia, kad pajutę nuostabą labai dažnai būname linksmi ar pikti.
Staigmena: įžanga į kitą emociją
Galbūt dėl to, kad jis yra prologas trumpiausia emocija visų bet dėl to jis netampa mažiau svarbus evoliuciniu požiūriu. Tai iš tikrųjų skatina dėmesio procesus, polinkį į tyrinėjimą ir smalsumą susidūrus su nežinomomis situacijomis. Jis tai daro nukreipdamas pažinimo procesus pagal susidariusią situaciją.
Nors dažniausiai apie tai nekalbame, bet dažnai išbandome, ir neatsitiktinai tai yra vienas kertinių virusinės reklamos taškų. Alberto Dafonte G. atliktas tyrimas patvirtina šią tezę ó mez prie Ibero-Amerikos mokslo komunikacijos ir švietimo žurnalas kuriame buvo analizuojami dažniausiai bendrinami vaizdo įrašai. Hipotezė yra ta, kad 76% sėkmingiausių vaizdo įrašų daugiausia priklauso nuo netikėtumo. Neįtikėtina tiesa?
Galų gale tai altruistinė emocija. Jis skatina tolesnę emocinę ir elgesio reakciją, pradedant nuo naujos situacijos analizės. Kitaip tariant, jis paruošia mus greitai pereiti prie kitos emocijos. O tobulas netikėtumo palydovas – džiaugsmas.
Gyvenimas teikia staigmenų, gyvenimas stebina.
Populiarios Temos
