Kartais apima tas keistas jausmas: mums atrodo, kad nieko nėra taip, kaip anksčiau. Žvilgsniai praranda ryškumą, žodžiai melodiją ir diena po dienos vis labiau suvokiame, kad mums liko tik pelenai ir kad anksčiau ar vėliau ateis stiprus vėjas, kuris viską nušluos ir pakeis. Akimirkos, kurioms turėsime būti pasiruošę.
Tai nėra lengva. Per savo gyvenimą mes kelis kartus patyrėme tą patį skonį. Daugelis sako, kad dėl visko kalta kasdienybė, kuri mus supa savo grandinėmis paversti mus mažiau spontaniškomis būtybėmis, mažiau godusiomis artumo, paslėptų glamonių ir maži gestai kurios verčia plakti širdį.
Galbūt tai yra baisu rutina galbūt mes esame tie, kurie keičiasi laikui bėgant mes, kurie leidžiame savo emocijoms užgesti diena iš dienos ir nežinodami kodėl. Kartais mes esame kaip žvakės, kurios intensyviai šviečia naktį, šviesa, kuri šoka ir įkvepia mus savo formomis, bet kuri bėga valandoms, kol išleidžia į orą keistą saldų ir nežinomą kvapą kaip sapnas iš praeities, kuris dabartyje nebetenka prasmės. Galbūt…
Priėmimas, kad nieko nėra taip, kaip anksčiau, kviečia mus giliai apmąstyti. Galbūt tai nebūtinai pabaiga, o momentas, kai būtinas abiejų pusių dialogas ir pastangos atnaujinti santykius. Veikti su branda ir atsakingai yra geriausias būdas duoti gyvenimą naujai pradžiai arba neišvengiamai pabaigai.
Nieko nėra taip, kaip anksčiau ir mes nebe tokie, kokie buvome
Kai žmogus visiškai suvokia, kad daiktai nebeturi praeities blizgesio, intensyvumo ir magijos pirmas pojūtis yra gilus prieštaravimas, kartumas ir nostalgija. Daugiau nei akimirkomis jaučiame jiems nostalgiją emocijos
Kai tas emocinis ryšys praranda praeities stiprybę ir intymumą, pora pasigenda visko. Tai lėtas saulėlydis, dėl kurio viskas liūdna ir kelia neviltį, nes smegenys pirmiausia turi jaustis saugios. Jis nemėgsta prieštaravimų ir šios abejonės akimirksniu interpretuojamos kaip grėsmė ar pavojaus signalas.
Kai patenkame į šią pavojaus fazę, pirmiausia ieškome priežasties. Nors dauguma žmonių sutelkia dėmesį į chi. IR .
Susitelkimas tik į kitą ir jį apkaltinti kartais gali būti pateisinamas, tačiau ne visi santykiai turi tik vieną kaltininką. Iš tiesų, būtų gera mintis mums priprasti keisti tam tikras išraiškas tokio tipo santykių dinamikoje. Užuot vartoję žodį kaltė ir neigiamą komponentą, kurį jis reiškia, turėtume vartoti žodį atsakomybė.
Energijų ir tiek teigiamo, tiek neigiamo pastiprinimo žaidime, kuris formuoja porų visatą du nariai atsakingi už klimatą ir jo kokybę. Kartais ir tai reikia atsiminti, mums nereikia beviltiškai ieškoti kaltininko, kad suprastume, jog viskas nebėra taip, nes mes nebematome dalykų taip, kaip anksčiau, ir todėl, kad mums jų nebereikia taip, kaip anksčiau.
Kartais meilė išnyksta. Ir tai gali būti taikoma tik vienam poros nariui arba abiems. Nes nors jie ne kartą mus įtikinėjo priešingai žmonės laikui bėgant keičiasi arba, o ne keičiasi, auga. Atsiranda nauji poreikiai ir nauji interesai: tai, kas anksčiau buvo prioritetas, nebėra prioritetas.
Ne be rimtumo verta žinoti, kaip tinkamai valdyti.
Jei nieko nėra taip, kaip anksčiau, imkitės veiksmų
Niekas negali ir nenusipelno amžinai gyventi šiame žlugusių emocijų, neužbaigtų santykių ar neišsipildžiusių vilčių prieškambaryje. Jei nieko nėra kaip anksčiau ir nėra sprendimo, turite brandžiai judėti į priekį ir nutraukti santykius kuo oriau.
Įdomiame 2005 m. tyrime, pristatytame 2005 m Socialinių asmeninių santykių žurnalas išvengti vaiduoklio efekto tai yra, praktikuojamas išsisukinėjantis elgesys, kai žmogus tiesiog atsiriboja nuo kito, nepateikdamas jokio paaiškinimo.
Toliau pažiūrėkime į tris pagrindinius dalykus, kurių pabaiga yra branda
Jei nieko nėra taip, kaip anksčiau, kiekvienas turi pradėti vaikščioti savarankiškai
Pirmas dalykas, kai kalbama apie tokių situacijų sprendimą, yra įsitikinti, kad neliko kitos išeities, kaip tik išsiskirti.
Antras žingsnis, kurį pataria ekspertai – nesugriauti kito prieš užmezgant santykius.
Galiausiai, net jei tai sunkus aspektas, kurį daugelis laiko beprasmiu, turime atleisti. Atleisti nereiškia svyruoti: būtina fazė nusileisti, kad nejaustumėte apmaudo. Tai reiškia, kad reikia užbaigti etapą, kai jūs abu atleidžiate vienas kitam už sukeltą skausmą, kartu priimdami visas geras akimirkas. Atsisveikinimas, po kurio laiku įvyks drąsus atleidimas, padės mums pradėti naują kelią, paliekant praeitį, kurioje nebebuvo entuziazmo ar vilčių.
