Būti vienam ar jaustis vienam?

Mes gyvename pokyčių eroje, dėl kurios esame labiau vieniši nei anksčiau : gyventojų senėjimas socialinių santykių pokyčiai didėja nepilnose šeimose ar norinčių gyventi vieniems įpročių, reiškiančių izoliaciją. Tačiau tai nėra tas pats, kas jaustis vienam.

Vienatvė neatitinka objektyvios socialinės izoliacijos. Kai kurių autorių nuomone, tai turi emocinį komponentą, nes yra išgyvenama kaip nemalonus ir pažintinis potyris, nes suvokiamas socialinių santykių mažėjimas arba jų nepakankamumas.

Vienišumo jausmas labiau siejamas su subjektyvaus pasitenkinimo santykiais lygiu, o ne su kontaktų dažnumu.

Kas yra vienatvė?

Vienatvę galima apibrėžti įvairiai, priklausomai nuo šios situacijos ar pojūčio sukeltos nuotaikos.

Būti vienam: tu esi fiziškai vienas. Tačiau galime būti vieniši žmonės ir dėl to nenukentėti. Vienatvė gali būti savanoriška sąlyga pasirinkote, nes teikiate pirmenybę savo, o ne kitų kompanijai. Tai yra socialinė izoliacija savo pasirinkimu.

Vienatvė: jaučiate poreikį arba norą užmegzti ryšį su kitais, bet negalite to padaryti. Galbūt sąlygos tai leistų, bet jaučiasi nesaugu. Šis jausmas sukelia arba prisideda prie vienatvės. Be to, žmogus patiria nenaudingumą atmetimas dejekcijos inercija blogas akių kontaktas. Izoliacija kyla ne dėl pasirinkimo, o dėl to, kad nesijaučia pajėgi.

Teigiama vienatvė: kartais leisti laiką vienam yra poreikis ir būdas pailsėti.Tokiais atvejais vienatvė yra maloni. Tai suvokiama kaip galimybė pasikrauti energijos, paskatinti kūrybiškumą ir atgauti ryšį su savimi.

: tai kraštutinė vienatvės būsena . Asmuo jaučia vidinę tuštumą, kuri atskiria jį nuo savo tapatybės . Tai tolygu atsijungimui nuo savęs, taigi ir nuo kitų.

Kaip vienatvė veikia mūsų psichiką?

Jaustis vienišiems – nemalonus pojūtis, galintis mus užklupti, net jei esame apsupti žmonių ir net jei šie žmonės mumis rūpinasi. Tokia proto būsena slepia rimtesnę problemą, kai kuriais atvejais – nepastebėtą sutrikimą.

Tie, kurie ja kenčia, paprastai to neišsako kitiems ir nepripažįsta, kad dėl to jaučiasi blogai. Sunku atpažinti ir priimti vienišumo jausmą, kai jo nesiekiama nes lengvai dėl to jaučiame gėdą ir, svarbiausia, jaučiame, kad tai sunkiai įveikiama sąlyga.

Pagrindinis sunkumas, kai jaučiatės vienišas, yra tai, kad paprastai nesikreipiate pagalbos į specialistus. Tai yra, mes laikome tai ne sutrikimu, o normalia būkle. Kalbant apie pasekmes, be emocinio poveikio, vienišumo jausmas laikomas rizikos veiksniu gretutinės ligos patologijoms, kurios gali būti net mirtinos arba labai agresyvios.

Pavyzdžiui vienatvė buvo susijusi su fizinėmis problemomis pvz., širdies ir kraujagyslių ligos bei valgymo ar miego sutrikimai. Tačiau psichikos sveikatos požiūriu tai gali sukelti depresiją, priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų ir net savižudybę.

Ką daryti?

Nors gali būti sunku priimti mintį jaustis vienišam, o dar sunkiau ją ištaisyti galime veikti vienatvės suvokimu.

Visų pirma, būtina nustatyti šio pojūčio kilmę; vienas iš būdų tai padaryti galėtų būti pagalvoti: ko reikėtų, kad aš nebesijausčiau vienas? Nustačius priežastį, galima galvoti apie sprendimą. Pagerinkite socialinius įgūdžius ? Susitikti su naujais draugais? Dalyvauti grupinėje veikloje?

Vienas patarimas – dalį savo laiko investuokite į pagalbą kitiems, pavyzdžiui, per asociaciją savanorystė . Tokia veikla padeda manyti, kad esame naudingi ir mūsų buvimas kažkam svarbus. Labai svarbu būti užimtam ir sumažinti laiką, praleistą galvojant apie savo vienatvę.

Kita galimybė – dalyvauti grupinėje veikloje. Užsiregistruoti į kursus šokti arba tapyba skaitymo grupei ar kažkas kita yra būdas ne tik kokybiškai praleisti laiką, bet ir susipažinti su naujais žmonėmis.

Galiausiai pasinaudojame galimybe susikurti naujus kontaktus internete. Yra keletas platformų, skirtų susitikti su naujais draugais, atsižvelgiant į bendrus poreikius ir interesus. Trumpai tariant ieškokite situacijos, kuri geriausiai atitinka jūsų poreikius ir pageidavimus bet visų pirma stenkitės užpildyti suvokiamą tuštumą, nebijodami su ja susidurti.