Būna, kad kartais kritikuojame ir teisiame save be jokios konstruktyvios intencijos. Kažkodėl visada yra žmonių, pasiruošusių parodyti savo negatyvumą ir nesaugumą, aiškiai ar tarp eilučių vertindami, ką kiti daro ar nedaro. Tai žmonės, kurie atsiduoda tam, kad perduotų ir išplatintų tai, kas, jų nuomone, yra trūkumai ir blogi pavyzdžiai.
Didesniu ar mažesniu mastu visi buvome destruktyvių sprendimų ir kritikos aukos arba kūrėjai. Kritika yra tokia plačiai paplitusi praktika, kad ji leido plisti programoms televizija ir radijas remiantis vien tuo: bandoma pakenkti žmonėms juos kritikuojant ir teisiant. Šiais laikais šios programos sulaukia vis didesnės auditorijos sėkmės. Kas vyksta? Kodėl mes taip elgiamės?
Kritikos mechanizmo supratimas gali padėti mums suprasti, kaip veikia šis elgesys. Štai kodėl toliau paaiškiname kai kuriuos iš pagrindinių priežastys, dėl kurių žmonės bando pulti ir pakenkti kitiems vertindami ir kritikuodami, kurie visai nėra konstruktyvūs.
Viskas absoliučiai viskas yra kritikuojama. Tiesiog reikia turėti vaizduotę
1. Nepilnavertiškumo jausmas
Kritikos pagrindas gali būti nepilnavertiškumo ir pranašumo jausmas. Daugeliui žmonių pranašumo jausmas yra ne kas kita, kaip kaukė, kuria galima paslėpti savo nepilnavertiškumo jausmą vieta, kurioje galite jaustis mažiau nesaugūs.
Taip jie bando patenkinti savo poreikį jaustis stipriems ir pranašesniems, net jei dėl to jie trypia kitus ir kenkia savo įvaizdžiui dėl kritikos.
-Migelis Delibesas-
2. Nepasitenkinimas savimi
Mes kritikuojame kitus, kad sumažintume savo trūkumus. Kai kritikuojame kitus, apgaudinėjame save, įtikinėdami, kad problema slypi juose, o ne mumyse. Kai kritikuojame, stengiamės įtikinti save, kad kiti daro rimtesnių klaidų nei mes, kad nesijaustume labai blogai.
Kritikuodami mes labai dažnai atspindime tai, kas mus vargina. Projektuokime mūsų baimės ir nesaugumo. Nr Kai kurių asmeninių savybių nepripažinimas ir kitų jų atpažinimas sukelia atmetimą ir kritiką. Šis reiškinys žinomas kaip „atsisakyti savęs“.
Pavydūs ir pavydūs žmonės yra puikūs kritikos generatoriai. Nepilnavertiškumo jausmas įjungia gynybos mechanizmą, kurį sudaro kito žmogaus savybių pažeminimas kritikuojant. Tokiais atvejais įprasta išdidinti kito žmogaus pastebėtus ar sugalvotus trūkumus.
3. Poreikis integruotis
Kai kurie žmonės savo socialinius santykius grindžia kitų kritika. Tyrimai mums tai dažnai sako kad taptume socialinės grupės dalimi, esame priversti kritikuoti žmones, priklausančius kitai grupei . Taigi kritika sustiprina tą priklausymo jausmą sau ir kitiems grupės (endogrupės) nariams.
Kritikai dažnai įtakos turi likusios grupės reakcija. Jei jis bus sustiprintas, greičiausiai padidės intensyvumas ir dažnis. Ir atvirkščiai, jei jis bus atmestas, žmogus imsis kitų būdų, kaip sustiprinti savo priklausymo jausmą.
Galiausiai, kai esame įsitikinę, kad esame tam tikros srities ekspertai, galime kritikuoti kitus, siekiant parodyti, ką jie žino, ir patvirtinti mūsų poziciją.
4.
Noras atkeršyti gali būti viena iš priežasčių, galinčių paskatinti kitus kritikuoti. kažkas situacijos nėra visiškai priimtos ir todėl lieka neišspręstos . Tokiais atvejais kritika naudojama kaip pažeminimo ir keršto įrankis. Kai neturime pakankamai drąsos pasakyti kam nors į akis, kad jis mus įskaudino, kreipiamės į kritiką, kad užpildytume savo nusivylimą, pyktį ar nepasitenkinimą.
-Jorge'as Cassieri-
Kritika kaip kerštas yra glaudžiai susijusi su kerštu kaip manipuliacija. Kartais kritikuojame vedami iškreipto ketinimo ką nors nuversti prieš asmenį, kuris buvo kritikuojamas, norint jį atskirti nuo grupės ir izoliuoti...
5. Narcisizmas ir egocentrizmas
Kai jaučiame, kad galime tikėtis ypatingo elgesio ir esame įsitikinę, kad jo nesulauksime, manome, kad kiti mums kažką skolingi. Kartais dėl narcisistinio jausmo užsifiksuojame ties mintimi kiti turi būti mūsų paslaugoms. Kai jaučiame, kad taip nėra, kreipiamės į kritiką skųstis, menkinti ir priversti kitus jaustis blogai.
Reakcijos į kritiką
Kritika visomis formomis ir nepriklausomai nuo šaltinio yra neišvengiama. Pradedant nuo šios prielaidos, ji taikoma trijų trečdalių dėsnis. Šis įstatymas teigia, kad trečdalis žmonių mus myli, kitas trečdalis ten odia
Nereikėtų nuvertinti neigiamos ir destruktyvios galios, susijusios su kritika. Winstonas Churchillis patirtą kritiką palygino su tikru fiziniu skausmu ir neseniai tai atskleidė tyrimas kritikos atmetimo ir pažeminimo patirtį apdoroja ta pati smegenų sritis, atsakinga už skausmo apdorojimą.
-Kantas-
Geriau toliau…
Norėdami valdyti ir gyventi su nuodinga destruktyvios kritikos socialine epidemija, turime turėti aiškią idėją pasivaikščioti arba apsisaugoti nuo kenksmingų žmonių. Šie žmonės yra neigiamos būtybės, kurių vienintelis tikslas yra atsiduoti tam, kad nuodytų kitus, kad tik pakenktų.
Geriausia tokiais atvejais Laikykitės atstumo, ypač kai jie bando priversti mus prisidėti prie kritikos. Nepamirškime, kad bendravimas su šiais žmonėmis, be labai prastų mainų, gali pakenkti mūsų emocinei ir socialinei sveikatai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad svarbiausia neleisti savęs užteršti ar įsitraukti, taip pat neleisti savęs įskaudinti kritikos. Prisiminkime tai kritika daugiau kalba apie tuos, kurie kritikuoja, nei apie tuos, kurie yra kritikuojami, todėl tai yra jų, o ne mūsų problema.
-Elbertas Habardas-
