Ekstrapiramidiniai sindromai: diagnozė ir priežastys

Ekstrapiramidinis sindromas yra motorinis sutrikimas kuris pasireiškia daugiausia kaip nepageidaujamas gydymo antipsichoziniais vaistais poveikis. Kalbame apie motorinį sutrikimą, kurį sukelia ekstrapiramidinės sistemos pažeidimas, kurį sudaro smegenų baziniai ganglijai, sudaryti iš pilkų branduolių ir jų takų bei jungčių.

Ekstrapiramidinės sistemos užduotis yra kontroliuoti savanoriškus raumenų tonuso judesius, taip pat atlikti automatinius instinktyvius ir įgytus judesius. Dėl šios priežasties, susidūrus su šią sistemą veikiančia problema, atsiranda judėjimo, tonuso ir laikysenos sutrikimai.

Ryškiausias ekstrapiramidinio sindromo pavyzdys yra Parkinsono liga . Norėdami iš tikrųjų tai apibrėžti, kalbame apie parkinsonizmo simptomus.

Kokios yra pagrindinės ekstrapiramidinio sindromo priežastys?

Esant ekstrapiramidiniams sindromams ji daugiausia pasireiškia kaip nepageidaujama reakcija į gydymą remiantis antipsichoziniais vaistais nors jį gali sukelti ir tam tikrų smegenų sričių pažeidimai. Pagrindinė priežastis – organizmo motorinės funkcijos neurotransmiterio dopamino reguliavimo stoka.

Antipsichoziniai ar neuroleptiniai vaistai slopina dopamino D2 receptoriai siekiant kontroliuoti psichozės metu atsirandantį dopaminerginių takų aktyvumo padidėjimą. Blokuodami dopamino receptorius, jie sukelia motorinių įgūdžių pokyčius, vadinamus ekstrapiramidiniu sindromu.

Tipiški antipsichoziniai vaistai yra tie, kurie sukelia daugiau simptomų. Tiesą sakant, netipiniai buvo pagaminti siekiant išvengti šių labai dažnų šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, vaistai, kurie išskirtinai sukelia šį sindromą l'mellidido arba chlorpromazinas.

Ekstrapiramidinių sindromų simptomai

I Pagrindiniai ekstrapiramidinių sindromų simptomai aš esu:

Ipocinezija:greičio ir gebėjimo atlikti valingus judesius sumažinimas. Tiriamasis turi įdėti daug pastangų, o rezultatas yra lėti ir nerangūs judesiai.

Hipertenzija:raumenų įtampos padidėjimas, ypač galūnėse, taip pat ūminė distonija veido, kaklo ir liežuvio raumenis.

Akatizija:neramumo, nerimo ir susijaudinimo vaizdas, dėl kurio neįmanoma išlikti vietoje.

Yra daug kitų susijusių motorinių simptomų, apibūdinančių šį sindromą. Kai kurie yra:

Ipercinezija:nevalingi judesiai, tokie kaip tikinis balizmas ar mioklonija.

Nevalingas drebulyssvyruojantis ir ritmiškas, kuris gali atsirasti ramybėje arba išlaikant tam tikrą laikyseną.

• Parkinsoniniai judesiai galva ir liemuo pakreipus į priekį, o alkūnės, keliai ir riešai sulenkti.

Amimia:veido išraiškų nebuvimas dėl veido raumenų standumo.

Eisenos sutrikimaimažais žingsneliais be siūbuojančių rankų judesių ir didele pusiausvyros praradimo tikimybe.

Kalbos ir rašymo įgūdžių pokyčiai.

Laikysenos refleksų nebuvimasir automatiniai bei greiti judesiai.

Farmakologinis gydymas

Kai būtina skubi intervencija, ekstrapiramidinio sindromo gydymas paprastai apima anticholinerginius ir dopaminerginius vaistus.

Tačiau daugeliu atvejų pagrindinis tikslas yra nutraukti vaistų, kurie sukėlė šią nepageidaujamą reakciją, vartojimą.

Nepaisant to, siekiant išvengti ekstrapiramidinio sindromo atsiradimo gydymo antipsichoziniais vaistais metu būtina ypač atidžiai stebėti skiriamas dozes. Be to, būtina stebėti ir stebėti galimas reakcijas, kad būtų galima numatyti ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Gydant raumenų sustingimą ir motorinius pakitimus, ypač jei juos sukėlė arba atsirado dėl ekstrapiramidinių takų smegenų pažeidimo, fizioterapija yra lemiama. Jo indėlis – atsižvelgiant į paciento reabilitaciją – turi neįkainojamą vertę, nes jo dėka stengiamės gerinti paciento gyvenimo kokybę.