Numatytasis nerimas yra procesas, kurį atliekame psichikos lygmeniu ir per kurį įsivaizduojame blogiausią prieš tam tikrą situaciją, kuri mums sukelia stresą ar nerimą. Pavyzdžiui prieš darbo pokalbį galime įsivaizduoti, kad jie užduos mums sunkių klausimų, į kuriuos negalėsime atsakyti dėl kurių mes užsiblokuosime ir būsime pašalinti iš galimų kandidatų į atitinkamas pareigas.
Viena iš tiesioginių šios nerimo formos pasekmių yra ta, kad mes nustojame sutelkti dėmesį į dovana projektuojame į ateitį savo pilkus debesis, kurių negalime išsklaidyti būtent todėl, kad negalime veikti dėl ateities. Tarsi gyvename nuolat laukdami gresiančio pavojaus ir poreikio apsisaugoti
Nerimas nepanaikina rytojaus skausmo, bet ištuština šiandienos jėgą
-Corrie Ten Boom-
Neigiamos mintys skatina išankstinį nerimą
Net jei to nenorime, kartais neigiamos mintys dominuoja mūsų galvoje ir sukelia nerimą. Kai tai, ką galvojame, verčia mus jaustis blogai, kalbame apie iškreiptas mintis arba pažinimo iškraipymai . Šios mintys verčia mus pažvelgti į pasaulį iškreipta perspektyva taip, lyg būtume užsidėję tamsius akinius, kurie šviesias dienas papilkė.
Įsivaizduokime, kad atsiduriame prieš auditoriją ir turime pasakyti kalbą. Esant išankstiniam nerimui, jie kyla katastrofiškų minčių, tokių kaip Aš negaliu to padaryti, aš visiškai sustingsiu, visi juoksis iš manęs . Tai neleidžia mums aiškiai mąstyti, kai atsiduriame situacijose, kurias suvokiame kaip grėsmes. Jei ir toliau jas kartosime dažnai, šios mintys taip pat gali tapti realybe per tai, ką vadina psichologai savaime išsipildančios pranašystės .
Savaime išsipildanti pranašystė sukuria neigiamus lūkesčius, kurie formuoja mūsų elgesį tol, kol įvyks tai, ką įsivaizdavome. . Jei manysime, kad prieš pristatymą įstrigsime, gali būti, kad bus sukurtos aplinkybės, kad tai iš tikrųjų įvyktų, patvirtinančios mūsų neigiamą prognozę.
Nesvarbu, ar manote, kad galite ar negalite, tikriausiai esate teisus
- Henris Fordas
Numatytasis nerimas bando numatyti ateitį ir pablogina ją
Nerimas padeda mums išjudinti kūną, kai susiduriame su galima grėsme ar tikru pavojumi. Tai savaime nėra neigiama, greičiau suteikia informacijos apie galimus gresiančius pavojus. Kita vertus, išankstinis nerimas bando numatyti būsimo įvykio pasekmes bando užkirsti kelią dar neišsipildžiusiam pavojui, kuris kartais gali būti naudingas, o kartais mums viską apsunkina.
Pavyzdžiui, jei įsivaizduojame, kad įvyko eismo įvykis, tikriausiai pirmas dalykas, kurį padarysime vos įsėdę į automobilį, bus prisisegti saugos diržą. Ši reakcija gali apsaugoti mus nelaimingo atsitikimo atveju, bet ne visos reakcijos į išankstinį nerimą mums padeda. Vėlgi, atsižvelgiant į ankstesnį pavyzdį, jei bijodami pakliūti į avariją liksime namuose ir neimsime automobilio, nerimas padidės ir niekur nedings.
Štai keletas simptomų, kuriuos mūsų kūno tai gali atsirasti, kai mus kamuoja išankstinis nerimas: pykinimas tachikardija prakaitavimas krūtinės skausmas drebantis balsas. Taip pat galime jausti, kad mūsų emocijos tuoj sprogs arba kad prarandame situacijos kontrolę. Šie simptomai atsiranda dėl to, kad netoleruojame to, ko negalime kontroliuoti. Tai reiškia, kad daug kartų
Skausmo intensyvumas yra proporcingas reikšmei, kurią situacija turi nuo jo kenčiančiam asmeniui.
-Tėti Horney-
Keletas gudrybių, kaip sumažinti numatomą nerimą
Norint įveikti išankstinį nerimą, dažnai būtina psichologinė intervencija, kartais kartu su vaistų skyrimu.
Tačiau kitais atvejais gali būti naudingų gudrybių: blokuoti mintis, susikoncentruoti į kvėpavimą, praktikuoti dėmesingumą, atlikti fizinius pratimus, susipažinti su situacijomis, kurios kelia paniką. Pažvelkime į juos po vieną.
Blokuokite ir atidėkite neigiamas mintis
Įsivaizduokime, kad galime pasikalbėti su savaisiais maniau neigiamai ir pasakyti jam, kad nenorime, kad jis daugiau mums trukdytų. Pasakykime jam, kad nustotų mus varginti, kad vėliau jo klausysime ir kad šiuo metu norime susitelkti į kitus svarbesnius reikalus. Jei atidėliosime savo mintis, lengviau nebus per daug paveiktos mūsų emocijos ir taip galėsime jaustis labiau pasitikintys savimi.
Šis įprotis atidėti konkrečios idėjos apmąstymus veikia geriausiai, kai taip pat nustatome dieną ir laiką, kada tai padaryti. Tokiu būdu jis nebus atidėtas neapibrėžtai datai.
Susipažinkite su situacijomis, kurios mus gąsdina
Jei palaipsniui atskleisime tai, kas mus gąsdina, mūsų nerimas palaipsniui mažės. Sprendimas yra ne vengti dalykų, kurie mus gąsdina, bet susidurti su mažais iššūkiais, kurie gali padėti mums įveikti giliausias baimes. Pavyzdžiui, jei bijome skristi, pirmas žingsnis gali būti eiti pasiimti ką nors oro uoste ir stebėti, kaip lėktuvai kyla ir leidžiasi.
Praktikuokite gyvenimo dabartyje meną
Nerimą sukelia ateities perteklius mūsų gyvenime. Vadinasi, jei praktikuosime gyvenimą dabartyje, nusiraminsime. Tokie pratimai kaip dėmesingumas arba meditacija jie gali padėti mums įveikti laukiantį nerimą. Pavyzdžiui, jei minutėmis prieš pristatymą sutelksime dėmesį į kvėpavimą, gali būti, kad mūsų neigiamos mintys išnyks arba bent jau susilpnės.
Užsiimkite sportu, kuris leidžia mums jaustis gerai
Sportas gali padėti mums kartą ir visiems laikams palikti nerimą. Mes ne tik pasirūpinsime savo fizine dimensija, savo kūnu, mes taip pat padėsime savo psichinei sveikatai. Norint fizinį aktyvumą paversti įpročiu, svarbu palaipsniui jį įdiegti į savo gyvenimą. Jei persistengsime, būsime kupini skausmo ar net susižalosime ir galiausiai nebenorėsime sportuoti.
Fiziniai pratimai išskiria endorfinus ir padeda mums geriau miegoti bei gyventi atsipalaidavę.
Jei laukimo nerimo energiją panaudosime kaip impulsą tobulėti ir mokytis iš savęs, gausime teigiamiausią jos dalį. Galime išmokti susitaikyti su tuo ir parodyti sveiką skepticizmo lygį, kai susiduriame su tuo, ką ji numato. Šiuo tikslu tai mums bus naudinga išmokti suvaidinti ir suprasti, kad galiausiai blogiausia yra tik viena iš tikimybių . Likęs gyvenimas vyksta čia ir dabar tiesiai prieš mūsų nosį ir mes turime galimybę tuo pasinaudoti augdami kaip žmonės.
