Aš nenustojau tavęs mylėti, nustojau reikalauti

Kartais baigiasi ne meilė, o kantrybė. Teisingai, noras ir toliau mėtyti malkas į ugnį, kuri neduoda šilumos ant žvilgsnio, kuris neapkabina mūsų nepasiekiančio glėbio. Galų gale pavargstame reikalauti, siela gęsta, viltys atslūgsta ir lieka tik orumo žarijos, kurias renkame į gabalus, suvokdami, kad tai mums nebetinkama vieta.

Įdomu, kaip kai kurie žmonės, kreipdamiesi į specialistą, norėdami įveikti skausmo procesą, susijusį su išsiskyrimu, nesusilaiko nepaklausę psichologo padėk man nustoti mylėti savo buvusįjį, padėk man jį pamiršti . Turbūt nemažai terapeutų norėtų turėti panašią stebuklingą pasakiškos technikos formulę, kurios pagalba dingtų kiekvienas skaudžios meilės pėdsakas ar melancholiškas prisiminimas, aptemdantis dienas ir prailginantis naktis.

- Albertas Einšteinas

Nepaisant to geras psichologas gerai žino, kad skausmas yra naudinga kančia tai lėtas, bet progresuojantis procesas, leidžiantis žmogui įgyti naujų augimo strategijų ir išteklių emocijų valdymui tobulinti. Kiekvienas bandymas užsimiršti pasirodo esąs ne kas kita, kaip sterilios ir nenaudingos pastangos, trukdančios gyvybiškai svarbiam mokymuisi, atrasti metodą, kaip iš naujo atrasti savyje iniciatyvumo dvasią ir norą vėl mylėti.

Nes galiausiai niekas nenustoja mylėti nuo vienos dienos iki kitos. Kas atsitinka, tai nustokime primygtinai reikalauti to, kas jau seniai nebeverta, gyvenimas nebeverta.

Dvi skausmo fazės po galutinio išsiskyrimo

Yra tokių, kurie be jo neapsieina: reikalauja ir užsispyrę tikisi gauti šiek tiek daugiau dėmesio, kad galėtum dalytis mintimis, sprendimais, baimėmis, džiaugsmu ir bendrininkavimu, įsitikinus, kad kartu praleistas laikas dar gali kvepėti laime, o ne abejonėmis autentišku troškimu, o ne atitrūkimu, pasiteisinimais ir nedrąsiais žvilgsniais... Visi bent kartą gyvenime reikalavome.

Būtent tada, kai pagaliau suprantame, kad geriau nustoti reikalauti, kad pirmasis skausmo požymis išryškėtų tada, kai atšiauri tikrovė verčia mus atverti akis į įrodymus. Tačiau prieš suprasdami to emocinio ryšio tikrovę esame priversti įveikti kai kuriuos etapus

Šios pirmosios sielvarto fazės etapai yra tokie:

Jautrumo neryškumas:reiškia situacijas, kai negalime suprasti tam tikrų reakcijų priežasties, atstumo priežasties, emocinio partnerio atsiskyrimo ar jo priežasties. melas . Stiprus noras.Šioje antroje fazėje normalu bandyti primygtinai vesti į tipišką savęs apgaudinėjimą, nes jis taip elgiasi, nes yra labai įtemptas, nes yra užsiėmęs, jis pavargęs... jei būčiau šiek tiek jautresnė, šiek tiek meilesnė, galbūt jis mane mylėtų šiek tiek labiau, jis skirtų man daugiau dėmesio... Priėmimas yra paskutinė šio pirmojo skausmo fazėesminis momentas, kai asmuo nustoja reikalauti įrodymų akivaizdoje. Vilties maitinimas yra ne kas kita, kaip kliūtis, tai žinomas būdas lėtai nuodyti save be prasmės ir logikos, paliekant tik vieną galimybę: pasitraukti...

Būtent šiuo metu prasideda daug sudėtingesnė fazė: antrasis skausmas.

Aš nustojau reikalauti, atsitraukiau, bet vis dar myliu tave: antrasis skausmas

Kai pagaliau galutinai atsisveikiname ir atsiribojame nuo kito žmogaus, prasideda antrasis sielvarto etapas. Akivaizdu, kad susidūrus su nepataisomumu to, kas skaudina, kas degina mūsų orumą ir naikina savigarbą, išmintingiausias pasirinkimas yra atstumas. Tačiau atstumas be užmaršties niekada nebus įmanomas.

-Pablo Neruda-

Žinome, kad samdant sąmoningumas kad viskas baigta ir nebėra ką veikti, išlaisvina mus nuo nerimą keliančių laukimų ir sterilaus reljefo. Nepaisant to ką daryti su tuo jausmu, kuris liko įstrigęs mumyse kaip primygtinis demonas? Antrasis skausmas yra sudėtingesnis nei pirmasis, nes jei sunku atrasti, kad nesame mylimi arba kad esame blogai mylimi, bus dar sudėtingiau užgyti žaizdas, išgyventi ir atsidurti stipresniuose žmonėse.

Turint tai omenyje būtina suteikti formą emociniam skausmui, kuris atitinka mūsų poreikius, kai protas ir kūnas gali verkti procesą, įsisavinkite mylimo žmogaus nebuvimą ir jėga – sukandę dantis – priimkite naują situaciją be pykčio, be pykčio ar pasipiktinimo.

Tuo pačiu metu tai taip pat idealus laikas reikalauti savęs . Turime parodyti šiek tiek užsispyrimo, maitinti save viltimi, maitinti save nauju entuziazmu, nors žinome, kad pradžioje bus sunku. Šis antrasis skausmas verčia mus reikalauti ir išlikti savo esybei, moduliuojant prisiminimai ir nerimas, ieškantis tobulo dažnio, kai nostalgija ir orumas derėtų, kad galėtume judėti į priekį aukštai iškelta galva.

Vaizdai Agnes Cecile sutikimu