Poreikis su kuo nors pasikalbėti

Mes visi jautėme poreikį su kuo nors pasikalbėti tam tikru savo gyvenimo momentu . Tai situacijos, kai jaučiamės priblokšti, ribinės akimirkos, kai emocijos susipainioja ir užtemdo protą, keičia perspektyvas ir net apsunkina kvėpavimą. Baimė, nerimas, liūdesys... nuo ko pradėti?

Kai taip jaučiamės, labai svarbu suprasti, su kuo išnarplioti savo mintis ar emocijas. Nes tiesa ta, kad su visais nepasiekiame vienodo rezultato, nes ne visi nori mūsų klausytis.

Kartais net suklystame ieškodami paramos iš artimo žmogaus: partnerio, draugo, šeimos nario. .. Pakanka vieno žodžio ne vietoje ar nereikalingo patarimo, kad pablogėtų situacija ar jau išbandyta savijauta.

Nuleiskite garą atskleiskite tai, kas priklauso mums, ieškokite paramos... ne visi žmonės yra tinkami ar gali padėti atlikti tokią užduotį. Nes iš tikrųjų tai, ko mes ieškome, yra daugiau nei tiesiog kalbėjimas ar bendravimas. Norėtume veidrodžio, į kurį galėtume žiūrėti nesijausdami teisti.

Norėtume prieglobsčio žmogaus, kuriuo galėtume pasikliauti arba kuris išvaduotų iš mūsų kančios. Mums reikia tauturginio žmogaus iš tų, kurie gydo akimis ir savo artumu.

Man reikia su kuo nors pasikalbėti: kodėl su kuo ir kaip?

Niekas neapibrėžia žmogaus geriau nei jo gebėjimas bendrauti. Jei mes visi efektyviai naudosime kalbos įgūdžius geriau ar blogiau, to negalima pasakyti apie tai emocinis bendravimas . Šiuo atžvilgiu dažnai kyla sunkumų. Mes kovojame, esame nenoriai, bet svarbiausia nebuvome mokomi kalbėti apie tai, kas mus skaudina ir kas kelia nerimą .

JAV Purdue universitete Branto R. Burlesono atliktas tyrimas išaiškina emocinės paramos svarbą artimuose santykiuose. Tačiau svarbu tai pabrėžti tai ne visada yra gebėjimo atvirai pasikalbėti su žmogumi sinonimas .

Pavyzdžiui, galime tikėtis savo partnerio ar mamos artumo ir palaikymo, bet manome, kad mums reikia su kuo nors pasikalbėti, ir šios figūros gali būti ne pačios tinkamiausios. Galbūt mums atsitiko dalykų, kurių nenorime, kad jie žinotų, arba tiesiog dėl to nors jie mus myli, jie nėra patys tinkamiausi žmonės .

Kodėl jaučiame poreikį su kuo nors pasikalbėti, kai išgyvename blogą laiką

Kai su mumis nutinka kažkas neigiamo, kai jaučiamės pribaigę savo išteklius, pervargę, susirūpinę... Mums, žmonėms, kartais reikia išleisti tai, kas yra mumyse. Paprastas, bet galingas gestas, pavyzdžiui, kalbėjimas ir emocijų perdavimas, visada laimi. Dėl kelių priežasčių:

Jaučiame, kad kažką darome. Kalbėjimas yra aktyvus mechanizmas, todėl tai yra konstruktyvus ir sveikas gestas. Tai mainai ir visi mainai yra teigiami.

• Kalbėdami su kuo nors mes ne tik siūlome informaciją ir perteikiame savo jausmus. Bendrauti su kitais reiškia ir mūsų klausytis . Tai pratimas, kuris veikia kaip veidrodis ir leidžia mums atrasti kažką daugiau apie save.

• Garsiai išreiškia mintis jausmus ir emocijas tai padeda mums suprasti, kad tam tikru būdu situacija nėra tokia baisi, kaip mes manome. Tyla mus įkalina ir pagilina mūsų diskomfortą . Kalbėjimas išlaisvina įtampą ir leidžia aiškiau pamatyti situaciją.

Su kuo tai daryti?

Kai jaučiame poreikį su kuo nors pasikalbėti, ne visi tinka. Tai principas, kurį turime aiškiai laikytis. Kartais visai nesvarbu, kiek žmogus mus myli: dėl įvairių priežasčių jam gali nepasisekti .

• Kai patikiname savo rūpesčius ar situaciją, kuri verčia mus kentėti, mums reikia žmogaus, kuris žinotų, kaip gerbti mūsų privatumą. Paskutinis dalykas, kurio norime, – kad mūsų žodžiai pasiektų trečiųjų šalių ausis.

Ieškome žmogaus, kuris mokėtų klausytis ir būtų šalia. Nieko daugiau. Mes nenorime, kad jis pateiktų mums savo nuomonę, paneigiančią tai, ką mes sakome, arba pasakytų, ką jis darytų mūsų situacijoje.

Šis asmuo tai neturėtų priversti mus jaustis teisiami jis neturi kvestionuoti ar kritikuoti to, ką mes sakome. Jei taip atsitiks, mes netgi galime tapti blogi.

• Turi turėti emocinį bendravimą palengvinančių bruožų: empatija artumas aktyvus klausymas jautrumas žmogiškumas...

Kai kuriais atvejais draugas gali būti gerai; tačiau kitu atveju tinkamiausias žmogus yra psichologas . Profesionalas ne tik pasižymi išvardintomis savybėmis, bet ir turi reikiamų įrankių mūsų problemai spręsti.

Man reikia su kuo nors pasikalbėti: nuo ko pradėti?

Kai man reikia pasikalbėti su kuo nors, ne visada žinau, nuo ko pradėti. Mano galva – pojūčių, minčių ir emocijų sūkurys. Be to, jaučiuosi išsekęs. Tai tas ilgas nuovargis, dėl kurio mano mintys buvo netvarkingos... Taigi nebežinau nuo ko pradėti.

Tai dažniausiai pasitaikantys pojūčiai tų, kurie į psichoterapiją kreipiasi pirmą kartą arba tų, kurie tiesiog nori patikėti mylimam žmogui. Abiem atvejais gali būti naudinga turėti omenyje keletą paprastų strategijų:

Paaiškinkite priešais jus esančiam žmogui, kaip jaučiatės šiuo metutavo čia ir dabar. Paleiskite tai, kas ateina į galvą ir ką jaučiate savo viduje

• Nesigėdyk, jei tavo balsas sutrūkinėja ar pasirodys ašaros, leisk joms tekėti. Kalbėkite be baimės ir jauskitės saugiai: išreikšti emocijas tai sveika ir reikalinga. Jausitės geriau.

• Paaiškinkite, kiek laiko jautiesi taip.

• Pabandykite atsekti kilmę ir apie tai kalbėti. Padarykite tai aiškiai.

• Būkite nuoširdūs. Pusinės tiesos griebimasis ar tam tikrų aspektų nutylėjimas nepadeda. Jei jums reikia su kuo nors pasikalbėti, tai todėl Atėjo laikas paleisti tai, kas yra jūsų viduje . Atsikratykite visų kliūčių.

• Stenkitės visada vartoti žodį I. Tai leidžia nukreipti emocijas (jaučiu, bijau, tikiu...).

Pažiūrėkite savo pašnekovui į akis. Jo artumas ir šiluma ves jus su meile, kad galėtumėte laisvai kalbėti.

Trumpai tariant…

Kiekvienas gali išgyventi laikotarpį, kai reikia su kuo nors pasikalbėti. Kruopščiai renkamės, kam patikėti savo mintis. Tuo pačiu nepamirškime, kad tokiomis aplinkybėmis tinkamiausias žmogus galėtų būti psichologas .