
Išdavystė yra viena skaudžiausių išgyvenimų, kokią tik gali patirti. Nesvarbu, ar tai draugo partneris, ar šeimos narys. Kiekvienas, kuris išduoda mūsų pasitikėjimą, atveria žaizdą, kuri sunkiai užgys, jei taip atsitiks. Žinoma, išdavystės žaizda dar skaudesnė, kai ją padaro žmogus, kuriuo aklai pasitikėjome.
Na ne visi nusivylimų gali būti priskirtas prie išdavystės. Tiesą sakant, žmonės negali nenuvilti kitų vieną ar kelis kartus. Kartais mes tiesiog nesugebame prisitaikyti prie aplinkybių ir galiausiai nuviliame žmones, kuriuos mylime.
Jis apgaudinėja dažniau
- François de La Rochefoucauld –
Išdavystės, kurios iš tikrųjų žymi ir skaudina, yra tos, kurios daromos sąmoningai ir visiškai sąmoningai ir skatinamas savanaudiškų priežasčių. Tie, kurie mus patikino dėl vieno ir kurie tiesos akimirką elgėsi kitaip, suvokdami, kad sulaužė savo žodį.
Įvairūs išdavystės tipai
Kai kalbame šia tema, mes linkę iškart galvoti apie meilės išdavystę. Tačiau Yra įvairių rūšių išdavystės. Nuo nukreipto į save iki tokio, kuris yra tikro sąmokslo, sąmoningai suplanuoto ir vykdomo prieš ką nors, rezultatas.

Bet kokios rūšies išdavystė turi du bendrus aspektus: lūžis su tuo, kas anksčiau buvo nustatyta netiesiogiai arba tiesiogiai ir sugriauti pasitikėjimą.
Išduodami susitarimai ir lūkesčiai, iliuzijos ir pažadai. Jis išduoda save žodžiais ir darbais.
Išduotas žmogus patiria karčiausią apgaulės skonį. Ji jaučiasi išjuokta ir sumažinta . Jo jausmai, mintys ir lūkesčiai buvo sutrypti. Ji buvo paversta objektu, kad pasiektų tikslą. Teisingai: jis buvo naudojamas ir manipuliuojama už tai, ko jis nežinojo. Štai kodėl išdavystė labai skaudina ir palieka stiprų pėdsaką tiems, kurie tapo aukomis.
Gydo išdavystės žaizdą
Žalingiausią išdavystės poveikį suteikia gilus nepasitikėjimo jausmas, kylantis išduotam žmogumi kuri dėl šios patirties galėjo prarasti pasitikėjimą viso pasaulio atžvilgiu. Išdavystės žaizda kartais turi labai stiprų poveikį, kuris negali užgyti savaime. Štai kodėl labai svarbu rasti tinkamus išteklius situacijai įveikti. Štai keletas strategijų, kaip tai pasiekti:

Nors išdavystės žaizda gyja lėtai, ji nebūtinai turi sukelti amžiną traumą. Pirmoji išduoto žmogaus pareiga – atgauti pusiausvyrą judėti pirmyn. Turime neleisti, kad kitų žmonių klaidos virstų ženklu, ženklinančiu mus visą likusį gyvenimą.