„Princas ir kregždė“ – istorija apie emocinį prisirišimą

Skaitymo Laikas ~5 Min.

Su šia tema, skirta istorija Šiandien norėtume apmąstyti, kokie yra nesaugaus prisirišimo mechanizmai kaip jie generuoja mumyse kančias ir daro mums įtaką, kai bandome kontroliuoti ir dominuoti kitas naudoja meilę kaip pasiteisinimą.

Pabandykite užduoti sau šiuos klausimus: kuo skiriasi meilė ir prisirišimas? Kodėl mes juos painiojame? Kaip priklausomas prieraišumas veikia jus?

– Jiddu Krishnamurti

Princas ir kregždė: emocinis prisirišimas

Princas dienas praleido žiūrėdamas pro langą ir laukdamas, kol kas nors atsitiks . Su juo buvo tik tarnas, atsakingas už apsipirkimą ir pilies švarą. -Koks nuobodus gyvenimas- atsiduso jis.

Balandžio mėnesio rytą ant jo palangės nusileido kregždė.

Kregždė grįžo

Nuo to momento princas leido dienas nekantriai laukdamas savo sugrįžimo. Pagaliau atėjo ilgai laukta diena ir kregždė grįžo padainuoti jam naujos dainos. Princui tikrai pasisekė. -Ar jam bus šalta?- paklausė savęs prieš pat tęsdamas skrydį.

Trečią kartą grįžęs princas susirūpinęs svarstė, ar paukštis alkanas. bandymus liepė jam pasistatyti ir namą. - Prakeiktas paukštis, - sumurmėjo tarnas.

Į narvelį princas įdėjo vabzdžius ir vandenį, taip pat kai kurias šilko drobes kaip lovą. Pamatęs, kad paukštis nusileido ant palangės jis pritraukė kabiną arčiau savęs ir apsidžiaugė pamatęs gyvūną, malšinantį troškulį ir ragaujantį maistą. kad jis jam buvo pasiruošęs. -Ar tau patinka šie vabzdžiai, mano mieloji kregždutė?- paklausė jis. -Aš juos sumedžiojau tau,- pridūrė jis. Su trumpu čiulbėjimu

Princas gyvena netikrumu

Būtent tada princą apėmė nerimas. O jei ji niekada negrįžtų? Kas būtų, jei jis būtų radęs geresnį namą, kuriame galėtų prisiglausti? Galbūt kiti kunigaikščiai būtų pasistatę geresnius namus ar patys sumedžioję vabzdžius. Jis negalėjo to leisti. Tokios kregždės pasaulyje nebuvo!

Princas dvi dienas praleido nemiegodamas ir negalėdamas apie nieką daugiau galvoti, kol nusprendė skirti laiko mažam nameliui pasigaminti mažas duris su pakabinama spyna. Kregždė grįžo kaip visada ir kai ji įėjo į narvą paragauti maisto, ją uždarė princas. – aš tave myliu –

Šiek tiek sutrikęs kregždė leido save nuvilti komforto idėjos .

Princas pasidėjo narvą ant savo naktinio staliuko, kad kiekvieną rytą galėtų jai palinkėti labas rytas glostydamas galvą. -Tu mano kregždė, padainuok man dainą meilė- paprašė jos. -Šis vaizdas visai neblogas- pagalvojo kregždė. Ir jis dainavo. Bet laikui bėgant tai muzika baigdavosi tol, kol visiškai užgeso.

Kregždė praranda giesmę

-Nebedainuojate?- paklausė jos nustebęs princas. -Tavo dainavimas mane pradžiugino.

-Mano dainavimą įkvėpė upelio čiurlenimas, vėjo ošimas tarp medžių šakų, mėnulio atspindys kalno uolose. Ir aš tau linksmai grąžinau Kadangi buvau uždarytas šiame narve, neberandu apie ką dainuoti.

-Aš tai darau, nes myliu tave...

-PSO? Kas yra medžiotojas? - paklausė ji.

-Aš tave saugau ir rūpinuosi tavimi, čia tu esi apsaugotas nuo bet kokio pavojaus.

Vieną dieną princas pabudo išsižiojęs. Jis ketino paglostyti kregždę, bet rado ją negyvą.

Paimtas pykčio ji ieškojo savo tarno ir jį atleido, nes neabejotinai vienas iš jo sumedžiotų vabzdžių ją nužudė. Tai, kad buvo surastas kaltininkas, nepaguodė princą, kuris jautėsi dar labiau vienišas ir neapsaugotas nei tada, kai dar nebuvo sutikęs kregždės. Kol kitas nusileido ant jo lango ir padainavo dainą: pačią mieliausią.

Santykiai su spyna išsemia meilę

Ši istorija paaiškina, kaip prieraišumas veikia poros santykiuose, ir parodo, kaip mūsų baimės ir baimės dažnai užgožia kito norus ir teises. Jis mums sako faktą: bandymas transformuoti mūsų pažįstami žmonės nedaro nieko kito, tik atitolina juos nuo savo ego ir laimės. To nesuvokdami atimame iš jų tai, kas jie yra.

Susidūrę su tuštumos ir vienatvės aplinkybėmis, galime prisiimti atsakomybę išsivaduoti iš jos vieni arba nuspręsti perleisti atsakomybę savo partneriui užmegzdami priklausomus santykius.

Prisirišimas gali sukelti mumyse sumaištį, priversdamas perdėti mylimo žmogaus savybes ir paversti jį mūsų akyse unikalia ir nepakeičiama būtybe, todėl didėja nerimas, galvojant apie galimą jo netektį. Pasiteisindami dėl jo apsaugos ar gerovės, galime atimti iš kito laisvę.

Tai istorija apie prisirišimą, bet taip pat apie meilę. Meilė – tai kito žmogaus būties būdo priėmimas ir gerbimas, jo laimės troškimas dar prieš patenkinant savo poreikius ir tegul skraido, kai reikia, jei dėl to jis laimingas – kaip ir kregždutės.

* Originali Mar Pastor istorija.

Populiarios Temos