Atėjo laikas išmokti galvoti apie save. Tai stiprins psichinę sveikatą ir laimę. Dėl šios priežasties ir nepaisant to, kuo buvome priversti tikėti, savęs vertinimas ir sau tinkamo prioriteto suteikimas nėra savanaudiškumas. Tie, kurie nusprendžia atsiriboti nuo kitų poreikių, pamiršdami save, praranda vertę ir veržiasi į savigarbą.
Tekste Alkadas I Įdomiame Sokrato ir jo mokinių dialoge Platonui priskiriamas svarbus gestas – rūpinimasis savimi.
Priežiūros idėja yra daugiau nei paprastas dėmesys savo kūnui ir sveikatai apskritai. Didysis filosofas visų pirma kalba apie poreikį pažinti save, suvokti save kaip žmogų, pasiekti idealią būties būklę.
Įveikti šį asmeninį tikslą atrodo vis sunkiau. Vienas iš dalykų, kuriuos stebime per psichologiją, yra tai, kad laikui bėgant žmonių poreikiai tapo sudėtingesni. Pavyzdžiui, 60–80-aisiais dažna problema buvo tapatybės krizė. Kas aš esu ir ko noriu, buvo klausimai, į kuriuos buvo pašėlusiai ieškoma atsakymo.
Šiais laikais mes nuėjome toliau. Gyvename netikrumo ir nestabilumo metus, bijome bet kurią akimirką prarasti tai, ką iki vakar laikėme savaime suprantamu dalyku. Visa tai verčia mus ne tik paklausti savęs, kas esame, bet ir gyventi išgyvenimo režimu nežinodamas, ko tikėtis ar kaip reaguoti į negandas.
Šis kontekstas sukelia nerimą, stresą ir, svarbiausia, dažną problemą – savigarbos stoką. Mąstymas ir prioritetų teikimas sau, išsiaiškinus, kas tau svarbu, stiprinant savo vertę ir savivoką, labai padės.
Mokymasis galvoti apie save: ramsčiai
Anot sociologų, gyvename pasaulyje, kuris vis labiau individualizuojamas . Mums tikrai patinka didesnė judėjimo, veiksmo ir pasirinkimo galimybė. Tačiau šiame kontekste ar gyvenimo būdu nesijaučiame patenkinti. Nelaimė ir tuštumos jausmas yra plačiai paplitę matmenys.
Šį faktą paaiškina daug veiksnių ir vienas iš jų yra nesugebėjimas priskirti sau teisinga vertė . Matyt, ši numanoma individualybė yra dvikryptė. Tiesą sakant, mes ir toliau priklausomi nuo mados, socialinių tendencijų ir net kitų lūkesčių.
Tuo pačiu metu emocinių santykių, pagrįstų priklausomybe, gausu. Tai taip pat verčia mus laikyti svarbesnius partnerio poreikius. Būti antraeiliais aktoriais gyvenimo teatre yra vaidmuo, kuris apsimoka. Ateina laikas, kai žiūrint į veidrodį mums nebepatinka tai, ką matome.
Kai nesame patenkinti veidrodyje atsispindinčiu žmogumi atėjo laikas išmokti galvoti apie save. Žemiau yra keletas naudingų strategijų.
Fizinis ir protinis poilsis
Kai ant savo pečių nešiojame tiek daug atsakomybės, kai daug metų praleidome rūpindamiesi kitų poreikiais, pirmiausia pradedame tai jausti. Tai fizinio ir psichinio išsekimo būsena, juodoji skylė, kuri sugeria mūsų energiją mūsų entuziazmas ir motyvacija.
Kas galėtų ir toliau būti naudingas kitiems šioje situacijoje, bet visų pirma sau? Štai kodėl labai svarbu skirti sau laiko pailsėti. Pradėkite nuo poros dienų, skirtų tik sau, kad atgautumėte jėgas ir susitvarkytumėte mintis. Tada turėsite išmokti atsidėti kiekvieną savo gyvenimo dieną porą valandų sau . Vienatvės akimirkos vėl susieja mus su mūsų tapatybe ir poreikiais.
Darydami tai, kas jums patinka, net jūsų aistros turi pirmenybę
Norėdami išmokti galvoti apie save, turite atsiminti, kad tai, kas jums aistringa, apibrėžia jus. Štai kodėl svarbu neįtraukti savo aistrų į kampą ir galvoti apie kitus vadovautis savo partnerio interesais šeimos draugų. Atgaukime savo poziciją: daryti tai, ką mėgstame, įkvepia, energija padeda mums duoti visa, kas geriausia, o svarbiausia – saugo mūsų pusiausvyrą.
Jei savo stalčiuje turite svajonę, skirkite jai savo energiją. Jei turite pomėgių, nepamirškite jų. Kiekvieną dieną atsineškite ką nors ypatingo, kas priverstų jus jaustis pilnaverčiais.
Gyvenimas nėra vien tik veikimas. Jausmas taip pat svarbus
Visą gyvenimą praleidžiame veikdami: einame į darbą apsipirkti ir reikalų, gaminame maistą, miegame, planuojame... Na, kur dingo pojūčiai, teigiamos emocijos, jausmai tarp šios kasdienės dinamikos? Norėdami išmokti galvoti apie save, turite aiškiai suprasti vieną aspektą: sustoti ir klausytis taip pat yra prioritetas.
Vaidyba ir jausmas vienas kito neišskiria. Paslaptis yra įsitikinti, kad daugelis veiksmų taip pat teikia jums pasitenkinimą. Pareigos e darbe siektinus tikslus pavyzdžiui, jie gali motyvuoti ir padėti jums augti.
Taip pat būtina, kad su kitais dalinamas laikas būtų kokybiškas. Priešingu atveju, jei poros, šeimos, draugų ar kolegų gyvenimas yra nepatenkintas ir klastingas, investuojate laiką į nelaimę.
Stiprinkite savigarbą, kad išmoktumėte galvoti apie save
Tie, kurie praktikuoja galvoti apie save ir prireikus iškelti save į pirmą vietą, kasdien lavina savigarbos raumenis. Kai sugebame matyti save pozityviai, jaustis vertingais žmonėmis, drąsiais ir pakankamai jėgų susidoroti su iššūkiais ir įgyvendinti savo svajones, mūsų protas pasikeičia ir jaučiame pilnatvę.
Savigarba yra pagrindas, kuris maitina visa kita. Tai yra mūsų tapatybės širdis, šaknys, dėl kurių įgūdžiai klesti. Taigi, kaip mes jaučiamės, priklauso nuo to, kaip jį maitiname.
Jauskitės kaip savo gyvenimo veikėjai: tai padės sąžiningiau judėti į priekį ir suderinti savo vertybes veiksmais, mintis – žodžiais, norus – su realybe. Su šiais aspektais kviečiame dirbti kiekvieną dieną.
