Meilės davimas ir priėmimas yra labai stipri žmogaus savybė, todėl ji tapo būtinybe. Egzistencija be meilės reiškia tuštumą – daugiau ar mažiau gilus, priklausomai nuo žmogaus – jo psichologiniame gyvenime.
Per savo egzistavimą mes užmezgame begalinį skaičių tarpasmeninių santykių, kurių kiekviename jaučiame daugiau ar mažiau meilės, priklausomai nuo to, kokį giminingumą tokiam žmogui jaučiame. Santykių intensyvumas ir dažnumas taip pat turi įtakos, kaip ir emocinis abipusiškumas, kurį gauname mainais.
Daugiau ar mažiau sąmoningu būdu mes jaučiame meilę ir viltį, kad tai sukelia atitinkamo asmens reakciją. Norime, kad šis asmuo atsilygintų savo meile, suponuodamas pripažinimą ar abipusiškumą užmegztame emociniame ryšyje, pavyzdžiui, draugystėje.
Egzistencija be meilės ir meilės suponuoja didelę psichologinę tuštumą mūsų gyvenime. Meilė yra žmogaus būtinybė.
Meilė yra jausmas, būdingas tik žmonėms. Tai intensyvaus prisirišimo prie kito žmogaus, gyvūno ar daikto išraiška, kuri verčia su juo elgtis rūpestingai, švelniai ir meile. Meilė yra esminė žmogaus raidos dalis. Jei vaikas auga be meilės ir meilės išraiškos, jam gresia protinis disbalansas asmenybę tiek paauglystėje, tiek suaugus.
Nuo ko priklauso mūsų meilė aplinkiniams žmonėms?
Daug kartų mes jaučiame meilę, nieko negaudami mainais, negaudami atsakymo. Tokiose situacijose sunku tęsti santykius. Afektinio rezonanso trūkumas neleidžia Todėl eisime ieškoti kitų žmonių, iš kurių galėtume gauti tą emocinį atlygį, kurio negavome.
Lygiai taip pat lemiamas veiksnys Taip yra su visą gyvenimą trunkančiomis draugystėmis, kurios nenutrūksta nepaisant laiko ir atstumo.
Kai esame nutolę nuo mylimo žmogaus ir tenka susidurti su fizinio kontakto trūkumu, santykiai gali atvėsti ir net nutrūkti. Nepaisant to, kai kurie draugai visada bus šalia, net jei ilgai su jais nekalbėjome.
Šeimos narių mechanizmas yra toks pat: laikui bėgant susiformavo stiprus ryšys. Būtent dėl šios priežasties galime būti tikri dėl jų emocinio atsako bet kuriuo savo gyvenimo momentu.
Mylėdami kitus, jei su jais užmegzti santykiai yra sveiki ir nuoširdūs, jaučiamės naudingi ir reikalingi. Ir tuo pačiu jaučiamės patenkinti savimi, nes ugdome svarbų savo asmenybės aspektą.
Ką jaučiame, kai jaučiamės mylimi kitų?
Meilė užpildo mūsų gyvenimą jausmais ir padeda išlaikyti pusiausvyrą psichologinės . Jausmas kitų mylimas, ypač vaikystėje, suteikia mums didelį pasitikėjimą savimi.
Mums taip pat reikia, kad sustiprintume kai kuriuos mūsų asmenybės aspektus ir netiesiogiai padidintume savigarbą . Lygiai taip pat tai padeda mums susidoroti su sunkumais, su kuriais susiduriame per gyvenimą bendravimo ir socialinės adaptacijos atmosferoje, kuri yra esminė asmenybės raidai.
Mylimas, ypač vaikystėje, suteikia mums milžinišką pasitikėjimo savimi postūmį.
Garsusis hormonas oksitocinas
Kai apkabiname ką nors, kad parodytume jam savo meilę, sumažiname stresą nerimas mažiname arterijų įtampą ir geriname atmintį. Lygiai taip pat į organizmą išskiriame hormoną ir neuromediatorių, vadinamą oksitocinu. Kaip geras neurotransmiteris, oksitocinas dalyvauja daugelyje aspektų, susijusių su pasitikėjimu, altruizmu, dosnumu, ryšių formavimu, meiliu elgesiu, empatija ar užuojauta ir kt.
Bet yra daugiau. Oksitocinas vaidina pagrindinį vaidmenį elgesyje motiniškas ir seksualinis taip pat agresyviu elgesiu. Jo buvimas verčia mus reaguoti į baimę, vengiant paralyžiaus būsenų.
Kaip matote Meilė vaidina lemiamą vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime ir psichinėje sveikatai. Kaip tik dėl šios priežasties tokie reiškiniai kaip perdėtas meilės poreikis ar paniekos jausmas, kurį kai kurie jaučia jiems reiškiamiems jausmams, gali sukelti psichologinį sutrikimą.
Per didelis poreikis priimti meilę mums neduoda jokios naudos, priešingai
Perdėtas meilės poreikis yra vienas iš pagrindinių kai kurių psichologinių sutrikimų simptomų. Beribis poreikis būti mylimam – pagrindinė tų, kurie kenčia nuo isteriškos asmenybės, savybė. Asmuo, turintis isterišką asmenybę, gundo, kad padidintų savo savigarbos ir priklausomybės poreikius. Net jei netyčia jis atlieka labai specifinį vaidmenį. Veikia, kad pritrauktų dėmesį ir meilę. Jis per daug reaguoja į komentarus ar veiksmus, kurie net ir labai nežymiai paveikia jo asmenybę.
Iš kitos pusės asmenybes psichopatinis jiems dažnai būdinga panieka socialinėms normoms, taip pat aiškus nesidomėjimas kitų jausmais. Šis nesidomėjimas išreiškiamas šaltu šiurkštumu kitų žmonių kančių akivaizdoje. Kartais psichopatai piktybiškai reaguoja į meilės jiems demonstravimą.
Psichopatai nesijaučia kalti dėl kančių ir skausmo, kuriuos sukelia kitiems arba už bet kokius jų veiksmus apskritai. Nusivylimas ar skausmas nėra žodžiai, priklausantys jų žodynui.
Afekto vaidmuo sergant depresija
Kokį vaidmenį vaidina įtaka sergant depresija? Išsiaiškinkime tuoj pat. Depresijos metu žmonėms dažniausiai pasireiškia emocinis nuskurdimas. Asmuo Labiausiai šokiruoja tai, kaip jis negali pateisinti šio staigaus abejingumo giliai kentėdamas.
Kai kurie žmonės, sergantys sunkia depresija, gali prarasti gebėjimą mylėti. Tai vadinama emociniu nuskurdimu.
Taip pat depresija sergantys žmonės . Jie gali prarasti bet kokį gebėjimą duoti ir priimti meilę, nors daugeliu atvejų tai yra labiau subjektyvus pojūtis nei objektyvus. Apklausiami šeimos nariai dažniausiai teigia, kad tas asmuo atrodo šaltas ir emociškai plokščias, beveik taip, lyg jiems būtų sunku išreikšti savo emocijas.
Šiuo metu nekyla nė menkiausios abejonės, kad meilės davimas ir priėmimas yra sveikesni nei žalingi. Per meilę mes stipriname savo asmenybę, didiname savigarbą, užuojautą, pasitikėjimą ir dar daugiau.
O tu? Ar jau patyrėte meilės dovanojimo ir gavimo naudą?
