Daugelis žmonių, besikreipiančių į psichologą, nori pakeisti savo nuolatinio diskomforto situaciją nekeisdami savęs. Tiesą sakant, didžioji dalis pacientų pirminio pasipriešinimo psichoterapijai yra susiję su baime susitaikyti su tuo, kas iš tikrųjų vyksta. Įdomus aspektas, nes dauguma sėkmingų pokyčių reikalauja tikslaus atpažinimo
Per daug žmonių pervertina tai, kas jie nėra, ir nuvertina tai, kas jie yra . Dalį jų skausmo sukelia pasaulis, kuriame jie vertina save. Savo ruožtu turime galvoti, kad skausmas gali padaryti mus jautriais ir karingais žmonėmis .
Mūsų interpretacijos, susijusios su mūsų emocinėmis reakcijomis, verčia mus kentėti ir konfliktuoti su savimi. Galiausiai mes patys esame savo kančių priežastis arba bent jau bendrininkai .
Pasirinkimas laikytis pasipriešinimo požiūrio daugeliu atvejų trukdys mums suprasti problemų tobulėti patys, jiems nereikia imtis iniciatyvaus požiūrio. Jie tikisi, kad bus apdovanoti nepakeisdami savo elgesio, dėl kurio kilo problema.
Laimė gali egzistuoti tik priimant. Kai priimi, tu transformuosi.
Ramybė kyla iš vidaus, neieškokite jos kitur
Daugelis pacientų, besikreipiančių į psichologinį kabinetą, savo nusiskundimus nukreipia į išorinius ir sunkiai kontroliuojamus veiksnius. Daug ši neviltis taip pat kyla ir yra išlaikoma, nes mes ją fiksuojame .
Kai nesugebame reguliuoti savo nuotaika mes lengvai kaltiname kitus dėl savo emocinių išgyvenimų. Apkaltindami kitus paliekame savo emocijas trečiųjų šalių rankose.
Niekas sąmoningai nepasakytų
Vidiniai pokyčiai yra prieš išorinius
Kai mūsų įsitikinimai lyginami su kitų žmonių įsitikinimais arba su aplinkybėmis, kurios nukrypsta nuo mūsų požiūrio į dalykus, dažniausiai patiriame psichologinį diskomfortą. Asmeninio proveržio proceso pradžia padės mums sutelkti dėmesį į save ir tai atitols mus nuo aukos, pasipiktinimo ir rezignacijos.
Sąžiningumas prieš save iš pradžių gali būti labai skausmingas, bet ilgainiui tai labai katarsis . Tai leidžia mums susidurti su tiesa apie tai, kas mes esame ir kaip esame susiję su savo vidiniu pasauliu. Tiesą sakant, mes vieninteliai galime save trikdyti.
Tik mes turime galią pakenkti sau. Nors pas mus tai siautėja protas šis iliuzinis asmeninis karas mums sukelia daugybę emocinių naštų, tokių kaip kaltė, pasipiktinimas, neapykanta, bausmė ir keršto troškimas. Visos šios emocijos verčia mus kreiptis į psichologą, kartais prisidengiant konfliktais su kitais.
Šios emocijos yra perdėto ir išorinio kai kurių praeityje kilusių faktų ir emocijų interpretavimo rezultatas. Problema iškyla, kai šie praeities faktai sąlygoja mūsų dabartinių santykių tinklą, neleidžiant mums judėti į priekį. Turite apie tai pagalvoti tik tada, kai priimsi praeitį, galėsi gyventi dabartimi .
