Įsimylėjimas sulaukus 50. Dar prieš pusę amžiaus tai dar buvo sunkiai įsivaizduojama situacija. Sulaukus tokio amžiaus buvo manoma, kad viskas gyvenime išsisprendė ir toli gražu nepradėjus kažko naujo, o geriau daryti išvadą, kas liko neužbaigta. Tai buvo amžius, kurį reikėjo skirti anūkams, tikrai ne sužadėtinėms.
Viskas labai pasikeitė. Įsimylėjimas brandaus amžiaus nėra taisyklė, tačiau tai tikrai tapo priimta ir įprasta situacija . Kitais laikais, kai psichinės ir socialinės kliūtys buvo pagrindinė kliūtis, taip nebuvo.
Mūsų gyvenimas yra mažiau priklausomas taisykles nei mes manome. Sulaukę 80 metų galėtume įstoti į universitetą ir sužinoti, kad esame geri dainininkai sulaukę 60 metų arba pradėti karjerą 12 metų. Nepaisant to, kad tenka susidurti su vyraujančiais modeliais, mūsų chronologinis amžius mums nedraudžia beveik jokios patirties. Taigi įsimylėti sulaukus 50 metų ne tik įmanoma, bet ir sveika.
Kai grakštumas derinamas su raukšlėmis, atrodo žavingai. Laimingoje senatvėje yra neapsakoma aušra.
-Viktoras Hugo-
Gyvenimo amžiai
Klausimas, susijęs su amžiumi ir gyvenimo etapų ypatumais, yra santykinis. Nėra aiškių suskirstymų, kurie sukurtų absoliutų ir radikalų skirtumą tarp paauglio ir a vyresnio amžiaus vaikas ir jaunuolis . Mes neturime kūno, sukurto linijiškai progresuoti per gyvenimą. Mumyse sugyvena daug įvairaus amžiaus aš.
Vaikas, plačiai atvėręs akis prieš ugniagesį, tebegyvena mūsų širdyse . Taip pat yra vieta išmintingam ir saikingam pagyvenusiam žmogui, kuris retkarčiais pasikalbėdavo su mumis, kai mums buvo 20 metų ir kuris labiau išsiskiria būdamas 60 metų. Kaip ir paauglys bei jaunas žmogus. Amžius yra susitarimas, o biologinis determinizmas yra reliatyvizuotas psichiniame ir emociniame pasaulyje.
Yra manančių, kad meilė po 50 metų labai skiriasi nuo paauglystės. Neteisingai . Net penktasis dešimtmetis gali rezervuoti mums nenuspėjamus ir intensyvius širdies plakimus. Jūs nesate laisvas nuo raudonumo, kai 54 metų, ar prakaituojate rankas, kai 60 metų.
Įsimylėjimas po 50 metų
Statistika byloja, kad skyrybos sulaukus 50 metų ir vyresni yra gana dažnos. Daugelis žmonių šiame amžiuje vis dar jaučiasi jauni ir nusprendžia nutraukti santykius dėl ko jie būna nelaimingi. Tą patį, ką galbūt jiems teko iškęsti, kol pamatė savo vyresnius vaikus.
Tačiau kartais, sulaukus tokio amžiaus, suskamba pavojaus varpas . Gyvenimo ribotumas yra realybė, kurią mes suvokiame. Būtent dėl to neretai galima pamatyti žmones, kurie sulaukę 50 metų liko vieni ir nori vėl įsimylėti.
Nėra jokios priežasties, kodėl negalite įsimylėti brandaus amžiaus. Nors tai net nėra lengva. Vargu ar turėsime gerbėjų eilę prie durų ir stebuklingų sutapimų, vedančių į meilę, pasitaiko retai. Daugeliu atvejų būtina atlikti atvirumo pratimą. Dažnai ateina nauja meilė jei leisime sau naujų potyrių .
Ribos ir galimybės
Vėlyvųjų meilių grožis yra tas, kad nors jie gyvena intensyviai įsimylėjimo fazė jie turi daugiau šansų nusileisti tikrovėje su realistiškesniu jausmu be tipiškų 20 metų nusivylimų. Šis nusileidimo etapas nepatiria nostalgijos ar nuostabos. Atsiranda didesnis gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra, jo idealizuojant.
Tačiau, derindami gyvenimo būdą, aptinkame tam tikrų nepatogumų . Laikui bėgant nelengva pakeisti kai kuriuos įsisenėjusius įpročius; šia prasme galbūt tampame supratingesni, bet mažiau lankstūs.
Tam tikrame amžiuje taip pat turite su tuo susitaikyti meilė jis labiau išreiškia save gestais ir darbais nei žodžiais. Kita vertus, įsimylėjimas tampa patiekalu, kurį reikia gaminti ant silpnos ugnies. Jūs geriau suprantate kai kurių pokyčių svarbą, geriau suvokiate savo veiksmus ir tai, kaip partnerio pasirinkimas gali paveikti jūsų artimuosius.
