Impulsinė fobija: kas tai yra ir kaip ji gydoma

Impulsyvi fobija – tai intensyvi baimė sekti impulsu, prarasti kontrolę ir pakenkti sau ar kitiems. Kai kuriose diagnostinėse klasifikacijose impulsinė fobija laikoma obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) variantu. Tiesą sakant, tai įkyri mintis, kuri įsiveržia į subjekto protą arba jį užvaldo ir skatina jį įgyvendinti tam tikrą elgesį ar mintį (prievartą), kad sutramdytų pačios minties sukeltą nerimą.

Žemiau pažiūrėkime, kaip atpažinti impulsinę fobiją ir kaip ji gydoma.

Kaip atpažinti impulsinę fobiją?

Klinikiniu požiūriu impulsinė fobija laikoma OKS variantu. diagnozei būdinga intensyvi savo impulsų baimė.

Pagrindinės šio sutrikimo klinikinės savybės yra šios:

Invazinės mintys, kurios sukasi apie galimybę sekti impulsu ir prarasti patikrinti .
• Šios minties turinys numato agresiją prieš save ar kitus.
Stipri baimė, kylanti vien dėl to, kad patiriamos šios mintys.
• Pasistenkite įgyvendinti prevencinius arba vengiančius veiksmus, kad šios mintys neišsipildytų.

Kokie impulsai dažniausiai būna?

Kiekvienas, kuris kreipiasi į terapeutą ir gauna impulsinės fobijos diagnozę, paprastai gali nustatyti savo problemą. Būtent tokios mintys sukelia baimę pakenkti artimiesiems (partneris tėvai vaikai) arba sau (mėtymasis iš balkono ar po metro arba lenkiant automobilį važiuojant greitkeliu). Bet kokiu atveju pacientui pastebimas minčių ir veiksmo susiliejimas.

Impulsinė fobija paprastai seka tikslią dinamiką.

Temair prarasti kontrolę.
• Ši mintis ar vaizdas vertinamas kaip katastrofiškas .
• Todėl žmogus naudoja visus savo turimus psichologinius išteklius šioms mintims ar vaizdiniams ištrinti .
• Kadangi susitelkimas į mintį yra neteisinga strategija, sukeltas kančia didėja, o laukiančios mintys tampa dar galingesnės.
• Galiausiai, nesugebėjus kontroliuoti minčių turinio (niekas negali to padaryti), subjekte įsigali mintis prarasti kontrolę, todėl baimė tampa vis stipresnė.

Žmonės, kurie kreipiasi į psichologą dėl impulsyvios fobijos, dažniausiai kalba apie mintis, kurios sukelia baimę pakenkti jų šeimos nariams (partneriams, tėvams ar vaikams).

Dažniausios impulsinės fobijos pasekmės

Bet koks obsesinis kompulsinis sutrikimas ar fobija (jei baimės objektas yra kiekvieną dieną) žymiai sumažina gyvenimo kokybę paciento.

Tai pasekmė to, kad tiriamasis bando suvaldyti baimę ir užkirsti kelią nerimą keliančioms situacijoms. palaipsniui ir pats to nesuvokdamas jis atsisako įvairių asmeninio gyvenimo aspektų. Didžioji jo energijos dalis yra nukreipta į bandymą suvaldyti baimę.

Tuo pačiu metu viena iš pagrindinių impulsinės fobijos pasekmių yra jausmas, kad priešas tiek savyje. Kadangi tai egodistoninis sutrikimas (yra disonansas tarp to, ką žmogus galvoja ir ko nori), savęs poreikis kontroliuoti savo mintis yra labai didelis. Gaunamas pojūtis yra kova prieš save.

Kitaip tariant, subjektas jaučia, kad jo dėmesį dominuoja manija ir baimė dėl savo impulsų. Kartu jis juos suvokia kaip išorinius elementus ir todėl valdomus. Nesugebėdamas atlikti šios užduoties, jis jaučiasi esąs savo apsėdimo šaltinis, todėl jaučiasi kovojantis su tuo, ką sako jo galva.

Ilgainiui ši vidinė kova sukelia nerimą ir depresiją, kuri taip pat turi būti sprendžiama terapijoje.

Koks yra impulsinės fobijos gydymas?

Impulsyvios fobijos gydymas, kad ir koks būtų obsesijos objektas (nepriklausomai nuo to, ar jis kenkia sau ar kitiems), visada turi būti psichologinis. Jį galima papildyti, jei nerimas yra ekstremalus, psichiatro paskirtu psichofarmakologiniu gydymu. Paprastai kalbant, šios fobijos terapinis metodas atitinka OCD atvejus naudojamus gydymo būdus.

Bet koks OKS ar fobija (jei baimės objektas yra kiekvieną dieną) labai pablogina paciento gyvenimo kokybę.

Tarkime, tai visada turi būti psichologinė, nes tai psichologas turi reikiamą mokymą ir patirtį, kad pacientas pasiektų pokyčius tolesniuose punktuose (naudojant įvairias psichoterapines technikas).

• Supraskite, kaip kilo problema ir koks yra dabartinis jos veikimo lygis.
• Įvertinkite ir nustatykite sprendimus, kuriuos pacientas jau bandė ir kurie nepavyko.
• Suteikite stiprybės jau patikrintiems sprendimams, kurie iš tikrųjų veikia.
• Padėkite pacientui suprasti, kaip veikia jo protas ir sutrikimas, todėl geriau kontroliuoti, kas vyksta.
Atlaisvinkite žmogų nuo jo minčių. Mąstymas apie gestą nereiškia, kad reikia tai padaryti ar sugebėti tai padaryti arba padidinti tikimybę, kad tai įvyks.
• Susigrąžinkite gyvenimo aspektus, kuriuos žmogus vertina, bet kurių nepaisė.
• Užkirsti kelią atkryčiams ir įtvirtinti įgytas psichologines priemones.

Galų gale Pažymėtina, kad nors impulsinės fobijos gydymui yra įvairių psichologinių požiūrių, turime tik kognityvinių-elgesio strategijų veiksmingumo tyrimus.

Tai nereiškia, kad kiti metodai negalioja, o tai, kad tai nebuvo moksliškai įrodyta.

Jei skaitydami save identifikavote kaip žmogų, turintį impulsų fobiją, turėkite omenyje, kad tai psichologinė problema Kuo anksčiau susidursite su tuo, tuo greičiau atsikratysite.