Atmerkus akis kelio atgal nėra

Yra žaizdų, kurios, užuot atverusios mūsų odą, atveria akis. Kai taip nutinka, nėra kitos išeities, kaip tik pasiimti sulaužytas prarastos laimės gabalėlius, kad sugrąžintume savo orumą. Meilė sau, reikalinga norint judėti į priekį aukštai pakelta galva ir fiksuotas žvilgsnis neatsigręžiant ir neprašant neįmanomų realijų...

Šis tiesos atradimo ar suvokimo aktas ne visada įvyksta po skausmingo įvykio kuri mus užklumpa nelaukdama ir be anestezijos. Kartais tai nutinka sibiliškai po labai trumpo laiko, o tai galų gale panašėja į diskretišką, bet nuolatinį triukšmą, kuris galiausiai įtikina kažkuo, ką galbūt jau įtarėme nuo pat pradžių.

Dvasiškesnėje sampratoje įprasta kalbėti apie tai, kas vadinama trečiąja akimi. Tai tikrai įdomi ir įdomi koncepcija, kurios šaknys labai susijusios su ta pačia idėja, apie kurią mes kalbame. Dėl budizmas o induizmas šia akimi slypi mūsų sąžinėje ir ta intuicija, kuri palaiko tinkamą asmeninį pabudimą. Nauja dėmesio būsena, kai galime suvokti tam tikrus dalykus, kurie kitu metu mūsų nepastebi.

Nes galbūt tai apie pagrindinė žmonių problema: žiūrime, bet nematome . Kartais mus nuvilia rutina, kol išnykstame nepasitenkinime. Taip pat įprasta leisti sau sustabarėti tam tikruose santykiuose, kuriuose neatiduodame visko, nesuvokdami, kad tai, ką gauname mainais, yra laimės nuodai.

Atverti akis į šias realijas nėra paprastas sąžinės pažadinimas, tai yra asmeninės atsakomybės veiksmas.

Žiūrime, bet nematome: laikas atmerkti akis

Pats Aristotelis kartą pasakė, kad mūsų pojūčiai yra riboti tik tada, kai yra aiški valia, galime pamatyti tikrovę nes būtent tada protas ji tikrai susiliečia su aplinka ir jos atskleidžiančiomis detalėmis.

Tai pasiekti nėra lengva, nes tam reikia tyčios, intuicijos, kritinio jausmo ir visų pirma drąsos matyti realias situacijas ir aplinkybes, o ne tokias, kokios norėtume. Sakyti, kad daugelis mūsų realybėje žengia užrištomis akimis, gali atrodyti šiek tiek apleista, tačiau kai žmonės ieško terapeuto, norėdami surasti savo nerimo, nuovargio, blogos nuotaikos ir gyvybinės apatijos, kuri atima energiją ir viltį, kilmę, profesionalas daro keletą atradimų.

Vienas iš jų – geležinis pasipriešinimas matyti dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. „Mano partneris mane myli taip, kartais jis elgiasi su manimi blogai, bet tada, kai viską išsprendžiame, jis vėl yra nuostabus žmogus, kuris mane taip myli. Taip, galų gale aš turėjau palikti tą merginą, nes mano tėvai jos nemėgo, bet jie visada žinojo, kas man geriausia...

Mes, žmonės, dažnai atsisakome matyti dalykus tokius, kokie jie yra dėl daugelio ir įvairių priežasčių. Bijodamas pamatyti save ir atrasti save, nes bijodamas susidurti su tiesa vienatvė kad nezinau kaip reaguoti... Šie psichologiniai pasipriešinimai yra psichinės kliūtys : tvoros, kurios veikia kaip gynybos mechanizmai, neleidžiantys laimės.

Negalime pamiršti, kad laimė visų pirma yra atsakomybės veiksmas. Kodėl kai pagaliau pavyksta, kai pavyksta atmerkti akis, kelio atgal nėra: laikas veikti.

Kaip išmokti atmerkti akis

Paprastas, praktiškas ir naudingas būdas išmokti atverti akis į tiesą yra šiek tiek pailsėti protui. Žinome, kad tai gali atrodyti kaip paradoksas, bet tai visai nėra jo nutildymo, išjungimo ar mūsų psichinių procesų variklio raktų pašalinimo klausimas. Tiesiog reikia sulėtinti tempą, kad kažkaip įjungtumėte šią trečiąją akį, apie kurią kalba budistai.

Mes parodome veiksmus, kuriuos reikia atlikti:

Raskite atsipalaidavusią vietą be dirgiklių, kurie patraukia jūsų fizinių pojūčių dėmesį nerimas arba aplinkos spaudimas...).

• Kai bandote nuraminti savo mintis, dažnai iš karto suveikia erzinančios automatinės mintys, kurios yra įkyrios ir nenaudingos: tai, ką padarėme, ką pasakėme, kas nutiko mums, ką kiti mums pasakė...

• Kiekvieną kartą, kai ateina viena iš šių įkyrių minčių, įsivaizduokite, kaip akmuo yra įmestas į tvenkinį. Įsivaizduokite, kaip jis atsitrenkia į vandens paviršių ir dingsta.

• Kai pavyksta suvaldyti ir atidėti į šalį automatines ir nenaudingas mintis, pamažu ateis kiti, kuriuose įsirėžia baimės, susierzinimas ir net vaizdiniai, sukaupti mūsų pasąmonėje ir į kuriuos nekreipėme dėmesio (neteisinga šypsena, paniekos žvilgsnis...).

• Atėjo laikas apmąstyti šiuos pojūčius ir vaizdus ir paklausti savęs, kodėl jie verčia mus jaustis blogai. Svarbus aspektas šiame etape yra vengimas pateisinimų ir greiti sprendimai ( mano partneris pasakė man tą žeminantį žodį, nes aš jį provokavau). Turime matyti dalykus tokius, kokie jie yra, net jei jie mums atrodo žiaurūs, net jei sužinome, kad jie yra siaubingai skausmingi.

Kad šis pratimas duotų rezultatų ir leistų mums atverti akis, turime tai daryti kiekvieną dieną. Anksčiau ar vėliau tiesa pasieks mus, kad nuimtų akių raištį nuo mūsų širdžių ir tuos varžtus, kurie mus įkalino ir privertė mus nepatenkinti.

Po to mes nebebūsime tokie patys ir turėsime tik vieną pasirinkimą išėjimas ir asmeninis įsipareigojimas; tikimės mūsų laisvės ir laimės. Pasilikti nuošalyje dabar visiškai draudžiama.