Laukimas, kol žmogus pasikeis, mums yra nenaudingos kančios forma. Tokia situacija dažnai pasitaiko poros santykiuose. Paprastai vienas iš narių nori, kad kitas imtųsi tam tikro elgesio, kad jo elgesys pagerėtų ir kad vieną dieną jis išmoktų jį mylėti taip, kaip nori. Šie lūkesčiai retai išsipildo.
Tikėjimas, kad kažkas visiškai pakeis savo elgesį, gali sukurti emocinę priklausomybę, kuri yra tiek žalinga, tiek varginanti. Tai reiškia gyventi laukiant stebuklo ir tikėti partnerio žodžiais, kai jis sako, kad pasikeis ir kad praeityje buvusios blogos situacijos nepasikartos. Iš tikrųjų mes vėl patenkame į spąstus.
Šios situacijos yra dažnesnės, nei jūs manote. Tai, kad jie gali atsitikti, yra normalu, nes kai mylite, esate linkę pasitikėti savo partneriu. Meilės negalima atskirti nuo pasitikėjimo. Todėl laukiame, kol santykiai pagerės, antrą, trečią, o prireikus net ketvirtą galimybę. Mes kovojame su įsitikinimu, nes mylėti reiškia tikėti, kad kiekviena auka bus atlyginta. Tačiau ateina momentas, kai žmogus atmerkia akis ir supranta, kad tai, ko jis norėjo, neišsipildys.
Istorija neturi pradžios ar pabaigos: jūs savavališkai pasirenkate tam tikrą patirties akimirką, nuo kurios pažvelgsite atgal arba į priekį.
-Grahamas Greenas-
Laukimas, kol žmogus pasikeis, mums yra varginantis noras
Psichologijoje vartojamas terminas asmenybę apibrėžti charakteristikas, kurios laikui bėgant yra daugiau ar mažiau pastovios. Jei žmogus drovus ir intravertas, ši savybė vargiai keisis iš vienos dienos į kitą. Tačiau palinkimas į tam tikrą asmenybės tipą nereiškia, kad negali pasikeisti.
Jei netikėtume pokyčių galimybe, psichologinė intervencija būtų beprasmė. Tiesą sakant, žmonės, užuot pasikeitę, priima naujus psichikos ir elgesio metodus, kurie veda į patobulinimus.
Kai kurie tyrimai kaip dirigavo daktaras Walteris Robertsas iš Ilinojaus universiteto JAV rodo, kad pokyčiai dažniau vyksta psichoterapiniame kontekste. Kai žmogus suvokia, kad yra problema, kurią reikia spręsti, klinikinė intervencija palengvina ir padeda keisti asmenybę.
Ar teisinga norėti ir laukti, kol žmogus dėl mūsų pasikeis?
Mes nuolat tikimės, kad kiti pasikeis. Ši viltis liečia ir šeimos aplinką bei vaiko auginimą. Pavyzdžiui, kai mūsų vaikų elgesys nėra toks, kokio tikimasi, darome korekcijas ir informuojame, ko iš jų norime ir tikimės: pagarbos, dėmesio, meilės, atsakomybės.
Viduje ugdymo procesas normalu tikėtis pokyčių. Galiausiai ugdyti reiškia orientuotis, siūlyti dialogą, būti geru pavyzdžiu ir nurodant kelią, kuris, mūsų nuomone, yra geriausias mūsų vaikams. Suaugus, didžioji mūsų asmenybės dalis yra giliai apibrėžta ir, jei nėra valios, pokyčiai įvyksta retai.
Todėl labai dažnai santykiuose perimamas elgesys, kurio mes nemėgstame. Ideali sąlyga – priimti teigiamus ir neigiamus partnerio aspektus. Defektai, klaidos ir ypatumai, apibūdinantys jį jo autentiškoje būtyje. Norėti pakeisti žmogų, kad jis atitiktų mūsų idealų modelį, ne visada yra teisinga.
Tiesa, gali kilti ir rimtesnių situacijų. Piktnaudžiavimas pagarbos trūkumas melas ir panašus elgesys jokiomis aplinkybėmis negali būti pripažintas ar priimtinas. Tokiose situacijose noras, kad žmogus pasikeistų, yra ne tik pageidautinas, bet ir tampa prioritetu.
Ką daryti, jei partneris ir toliau mus skaudina ir nesikeičia?
Knygoje Septyni principai, kad santuoka veiktų (Septyni santuokos veikimo principai) Dr. Johnas Gottmanas pateikia mums svarbios informacijos. Meilė yra aukščiau už bet kokį priėmimą, turime vertinti kitą tokį, koks jis yra, ir atvirkščiai. Jei santykiuose atsiranda dievai toksiškas elgesys kuriuos Gottmanas vadina keturiais apokalipsės raiteliais (panieka, melas, neigiama kritika ir gynybiškumas), santykiams lemta nutrūkti.
Tokiais atvejais labai svarbu inicijuoti pokyčius. Ir tai ne laukimas, kol žmogus pasikeis dėl mūsų, o suvokimas, kad yra problema. Kai yra kančia, požiūris ir elgesys turi būti keičiami ne tik siekiant išlaikyti santykius, bet ir rasti esminius jo elementus: gerovę ir laimę.
Paprastai tokiais atvejais susidaro dvi situacijos. Pirma, partneris sako: aš taip sutvertas, imk arba palik!. Antrasis – patekimas į psichinius ir emocinius spąstus, galvojant, kad mūsų partneris gali pakeisti mus. Jis mums pasakys, kad viskas pasikeis geriau, kad nuo šiol viskas bus gerai ir tai, kas atsitiko, niekada nepasikartos. Deja, ne tik atsiras tos pačios situacijos, bet ir pablogės.
Ką daryti, jei atsiduriame tokio tipo santykiuose? Atsakymas paprastas. Jeigu esame nepatenkinti ir partneris niekaip neketina padėties gerinti, teks keistis. Viskas, ką turime padaryti, tai užversti puslapį ir gydyti žaizdas kad mes seniai nepastebėjome.
