Šarvai yra daug kentėjusių žmonių simbolis.
Gyventi su šarvais nėra lengva, nes už jų slypi baimė kad buvo sužeistas. Viena iš labiausiai paralyžiuojančių baimių, kurias gali jausti žmogus, dėl kurios gali pastatyti sienas, kad sulaikytų savo širdį. Tačiau kartais aplinkybių jėga jautriausiems ir pažeidžiamiausiems nepalieka kitų galimybių. Gyvenimas vargina ir išsekina tiek, kad norime apsisaugoti arba nustoti jausti viską, ką jis mums siūlo, o ne patirti jo žaizdų skausmą.
Nėra jokių abejonių, kad jūsų šarvai apsaugo jus nuo žmonių, kurie nori jus sunaikinti. Tačiau jei niekada jo neatimsite, tai taip pat izoliuos jus nuo vienintelio žmogaus, kuris jus mylės.
-Ričardas Bachas-
Susidėvėjimas, kurį sukelia kančia
Gyvenimas nėra kelias, kuris mums garantuoja laimė . Nežinomybė, nestabilumas ir kančia yra specifinės jos kelio sąlygos ir su jomis susidursime geriau, jei sugebėsime jas numatyti ir joms pasiruošti. Niekas nėra apsaugotas nuo kančių, todėl būtina išmokti jas valdyti, kitaip mus praris tamsa.
Gyventi reiškia susidurti su rizika, susitaikyti su tuo, kad ne visada viskas bus taip, kaip norime, priimti laimės akimirkas, bet ir pripažinti, kad kančia retkarčiais pasibels į mūsų duris ir išbandys mus.
Susitvarkyti su smūgiais ir išgydyti žaizdas nėra lengva užduotis ne visada galime pasikliauti geriausiomis priemonėmis ar strategijomis, net kartais
Tačiau nepaisant mūsų būdo susidoroti su kančia Kai šis nusprendžia likti mūsų pusėje, tai sukelia daugybę fizinių ir emocinių pasekmių. Viena vertus, tai mus įstringa dėl savo nenoro dėl šio absoliutaus motyvacijos ir malonumo stokos (anhedonijos), kurios, jei nekontroliuosime, gali pakeisti mūsų gyvenimo tempą iki depresijos ar nerimas . Kita vertus, tai mus išsekina fiziniu lygmeniu, vargina, verčia išnaudoti visą turimą energiją. Esant dideliam kiekiui, sumažėja serotonino sekrecija ir padidėja kortizolio kiekis.
Šarvai ir jų klaidinga apsauga
Kiekvienas iš mūsų turi savo šarvus gynybos mechanizmas savo asmeninį skydą, kuris apsaugotų jus nuo skausmo. Tai normalu. Vienaip ar kitaip turime apsaugoti savo gležniausią dalį ir tapti stipresni galimų grėsmių akivaizdoje ir nesėkmių.
Problema kyla tada, kai šie šarvai generuojami niekada nesunaikinami. Tai yra, kai jie perima mūsų gyvenimo kontrolę ir galiausiai virsta konservatyviu filtru, per kurį stebime pasaulį. Sienos, kurios kyla ir izoliuoja mus ne tik nuo kančios ir netikrumo, bet ir nuo meilės bei bet kokios socialinės patirties.
Bandydami apsisaugoti, mes sunaikiname save taip, kad tampame blokuojami emociniame lygmenyje.
Ši tuštuma reiškia, kad nėra emocijų, leidžiančių jaustis gyvam ir prisijungti.
Šarvai yra nesąmoningi spąstai, užmaskuoti kaip apsaugos ir saugumo jausmai, kurie mus prikausto prie diskomforto.
Menas glamonėti sielą
Dažnai kas
Kad neišgyventumėte iš naujo skausmas Jis pyksta dėl savo žaizdų kaip tam tikri gyvūnai, kai jie saugo savo teritoriją.
Koks yra priešnuodis tokiai žalai panaikinti? Kokia priemonė sulaužyti šarvus tų, kurie iškentė tiek daug kančių? Kaip galime padėti jiems ištirpdyti šį burtą? Visų pirma svarbu tai pasakyti
Kaip matome nėra stebuklingų sprendimų, o gilus ryšys su kitu žmogumi ir, žinoma, su pačiu savimi. Kiekvienas, kuris bendrauja su šarvais saugomu asmeniu, turi suprasti, kad dažniausiai kalba ne ji, o jos baimė, tas didžiulis monstras, kuris ją turi viršų ir verčia ją patikėti, kad atsiribojimas yra geriausias būdas susidurti su gyvenimu ir baigiasi kančia. Dėl to siela palieskite jos jautrumą ir priverskite ją jaustis apsaugota.
Meilė neturi kitos logikos.
-Marvanas-
Kas pastatė šarvus, turi tai suprasti vengiant kančių vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu, atsiranda daugiau skausmo ir kad nors gyvenimas ne visada lengvas, skausmas yra papildomas skyrius, kurį reikia integruoti į savo istoriją. Dėl šios priežasties turime išsivaduoti iš kaltės jausmo ir sunkaus bei griežto požiūrio į save, kad apkabintume save ir atvertume duris meilei. Nes nėra nieko sveikiau, kaip rūpintis savimi ir gerai elgtis su savimi, kai esi įskaudintas.
