Valdykite panikos priepuolius kai kuriais pratimais

Panikos priepuolių kamuojamųjų kasdienybę stipriai įtakoja nerimas, kad bet kurią akimirką gali ištikti krizė. Dėl to jie riboja savo kasdienę veiklą ir įsipareigojimus. Tiesa, kai kuriuos patobulinimus galima pasiekti vartojant vaistus, bet psichoterapija, tiksliau, ekspozicijos pratimai padeda geriau valdyti panikos priepuolius.

Panikos priepuoliai sukelia stiprų ir staigų siaubą, lydimą įvairių fizinių ir pažintinių apraiškų. Intensyvus diskomfortas, jaučiamas pirmojo priepuolio metu, sukelia baimės jausmą. Todėl jis išlieka nuolat budrus ir dėmesingas, bijodamas naujos krizės.

Visų pirma jis baiminasi, kad nemalonūs pojūčiai vėl gali pasireikšti. Paradoksalu, kad tai baimė save, kad padidintų ir padidintų bet kokį visiškai normalų kūno pojūtį. Dėmesio perteklius ir daugybė netinkamų minčių sukelia naują panikos priepuolį.

Enteroceptinis poveikis panikos priepuolių metu

Dažnai atsitinka taip, kad kai kurias nekenksmingas fizines apraiškas žmogus laiko pavojingomis ar keliančiomis nerimą. Pavyzdžiui, širdies plakimas interpretuojamas kaip širdies priepuolio požymis, dusulys – kaip gresiantis uždusimas ar galvos svaigimas kaip alpimo įžanga. Panikos priepuolių metu žmogus jaučia, kad yra ant išprotėjimo ar net mirties slenksčio ir nebekontroliuoja savo kūno.

Siekdamas atremti šias nemalonias situacijas, tiriamasis imasi įvairių strategijų vengimas tai yra, jis nevykdo tam tikros veiklos arba neina į vietas, susijusias su panikos priepuoliais. Be to, jis elgiasi taip, kad būtų saugus, pavyzdžiui, visada nešiojasi vandens butelį arba stovi šalia išėjimų, kai važiuoja transporto priemone arba viešose vietose.

Šis vengimas skatina pavojaus jausmas neleidžiantis mums patikrinti patiriamų pojūčių nekenksmingumo. Todėl labai svarbu atskleisti save šiems kūno pojūčiams. Tai apie fizinių pojūčių, kuriuos jaučiate panikos priepuolio metu, provokavimą atliekant pratimus; tokiu būdu žmogus sugeba juos valdyti, prie jų prisitaikyti ir nustoti jų bijoti.

Ekspozicijos pratimai panikos priepuoliams valdyti

Kai kurios panikos priepuolių valdymo praktikos yra šios:

Hiperventiliacija vieną minutę.Hiperventiliacija dažnai sukelia galvos svaigimą, tirpimą ir pojūtį derealizacija . Asmuo turi įkvėpti ir iškvėpti per burną trisdešimt kartų per minutę.

Dvi minutes kvėpuokite šiaudeliu.Šis pratimas sukelia pykinimą, dusulį, greitą širdies plakimą ir širdies plakimą.

Greitai judinkite galvą iš vienos pusės į kitą trisdešimt sekundžių.Su šiuo pratimu sukelsime galvos svaigimą ir neryškų matymą. Taip pat galime suktis ar pakelti sunkius daiktus.

Staiga keičiasi laikysena.Pavyzdžiui, greitai pakilti iš padėties po poilsio laikotarpio. Šis judėjimas sukurs hipotenzija kuri atsvers psichofiziologinę hiperaktyvaciją.

Priverstinis kvėpavimasTai geras pratimas, imituojantis spaudimo jausmą ir skausmą krūtinėje. Reikia giliai kvėpuoti, laikyti krūtinės raumenis įtemptus ir išleidus kuo mažiau oro, vėl giliai įkvėpti. Šią seką reikia pakartoti keletą kartų.

Sukurti dusimo ir įtampos pojūtį gerklėjegali pakakti dėvėti megztinį su vėžiu arba siaurą kaklaraištį. Arba galite paspausti užpakalinę liežuvio dalį kokiu nors daiktu, pavyzdžiui, dantų šepetėlio rankena arba mediniu liežuvio spaustuku.

Būkite labai karštoje aplinkoje vilkėdami šiltus drabužius.To turėtų pakakti, kad sukeltų pojūčius, panašius į panikos priepuolio atvejus.

Kiti naudingi ekspozicijos pratimai

Be pratimų, susijusių su kūno pojūčiais yra keletas, kurie apima vaizduotę . Mes nurodome tuos poveikio pratimus, kuriuose asmuo peržiūrėti pati patiria panikos jausmą ir nesistengia jo išvengti.

Tai taip pat naudinga palaipsniui aplankykite vietas ir atsidurkite situacijose, kurios anksčiau sukėlė panikos priepuolius ir kurių buvome linkę vengti. Akivaizdu, kad toks poveikis gali būti nemalonus, bet pasirodė esąs veiksmingas, o ilgalaikiai rezultatai pranašesni už tuos, kurie gaunami vartojant vaistus.