Vertybių svarba gerovei

Skausmas ir situacijos, sukeliančios diskomfortą, yra neatsiejama tokio gyvenimo dalis, koks jis yra vertybių svarba siekiant gerovės . Žmogus iš prigimties linkęs pabėgti nuo neigiamų emocijų ir jausmų. Tačiau svarbu suprasti, kad kančios vengimas nėra tinkamas sprendimas.

Neigiamos emocijos ir jausmai turi būti integruoti, kad mokymasis iš visų patirčių galėtų daryti teigiamą įtaką ateičiai. Šių emocijų vengimas ir atšaukimas kančioms leidžiama išgyventi latentiškai mumyse, mus paralyžiuojančiai.

The priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT anglų k.) dirba pagal patirtinį elgesio ir kognityvinės psichoterapijos metodą, pagrįstą reliacinių kalbos rėmų teorija. Tai perspektyva, pabrėžianti įvairias sąvokas, tokias kaip: patirtinis vengimas, pažinimo susiliejimas, vertybių nebuvimas arba susilpnėjimas ir elgesio nelankstumas. Pažiūrėkime, kodėl vertybių svarbos suvokimas mūsų gyvenime yra būtinas norint pasiekti gerovę!

Vertybių svarba psichoterapijoje

Dabartinė psichoterapija teikia didelę reikšmę vertybėms, laiko jas kiekvieno asmeninio konteksto dalimi. Savo ruožtu akcentuojamas priėmimas, atmetant kritišką požiūrį tų, kurie nuolat skundžiasi, kad įgytų gerovės iliuziją.

Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos požiūriu tikslas yra pašalinti psichologinį nelankstumą naudojant pagrindinius mechanizmus, tokius kaip priėmimas buvimas, įsipareigojimas savo vertybėms, savęs kaip konteksto atradimas ir neigiamų ar nepatogių minčių sklaida.

Trumpai tariant tikslas – sukurti žmogui prasmingą gyvenimą padėti jai priimti skausmą kaip neatskiriamą jos gyvenimo dalį, o ne vilkti jį amžinai.

Pacientams svarbu nepamiršti, kad kai kurių dalykų jie nekontroliuoja, kad galėtų atsisakyti griežto ir kaltinančio požiūrio ir atrasti gerovės bei ramybės vertybes.

Vertybės prieš negalavimą

Norint padėti pacientui, būtina nustatyti jo vertybes ir įsitikinti, kad jo elgesys yra jomis pagrįstas.

Labiausiai tikėtina jo kasdienis elgesys yra sutelktas į trikčių šalinimas dažnai pamiršta vertybių svarbą. Ši situacija gali sukelti patirtinį vengimo sutrikimą, kuris yra susijęs su minčių ir jausmų, susijusių su neigiama patirtimi, panaikinimu.

Terapijos tikslas yra padėti asmeniui įsipareigoti elgtis pagal perspektyvą pasiekti tai, kuo jis tiki. Tai darydama ji turės sugebėti susidurti su savo problemomis, o ne tiesiog pašalinti kančias, dėl kurių ji buvo gydoma.

Pradedant nuo asmeninių vertybių kaip pagrindo gali būti skatinamas elgesio pasikeitimas, taip pasiekiama gerovė. Tai pagerins psichologinę sveikatą dėl plataus elgesio, orientuoto į asmenines vertybes, spektro.

Kita vertus nepageidaujamos pažintinės (minčių) ir emocinės būsenos kaip ir liūdesys, nerimas, rūpesčiai, baimė ir tt yra laikomi žmogaus būsenos dalimi ir todėl natūraliais dalykais. Savaime suprantama, kad jie turi būti integruoti į gyvenimą, o ne vengti kovoti su jais. Taigi:

Didesnės gerovės siekimas įsipareigojant savo veiksmams yra esminis dalykas; elgesys turi būti vadovaujamasi tuo, ką žmogus myli ir vertina.

Turime išmokti mąstyti apie diskomfortą kaip į natūralų dalyką, kuris yra gyvenimo dalissusitaikyti su diskomforto akimirkomis nekovodamas ar nesipriešindamas joms, kad neprailgtų kančios.

• Vertybės nuolat keičiasi ir niekada nesibaigia; juos galima auginti visą gyvenimą.

Vertybės, kurias žmogus pasirenka sau, turi būti postūmis, nukreipiantis jo elgesį jų siekimo link. Tai darydami skatiname darną tarp to, ką vertiname, ir to, ką darome siekdami gerovės.

Komponentai

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija padeda pripažinti vertybių svarbą gerovei, pagrįstą keturiais komponentais:

Vertybės(tai, kas vertinama ir mylima). Pavyzdžiui: šeima, draugai, dosnumas, saugumas, rūpinimasis savimi, linksmybės, darbas ar mokymas…

Poveikisir nepageidaujamų vidinių įvykių ar neigiamų ar netinkamų minčių ir emocijų nevengimas.

Defuzija tai yra funkcijų išjungimas ir atsiribojimas nuo nemalonių emocijų bei minčių.

Sustiprinimaselgesys vadovaujasi tuo, ką mylime ir vertiname.

Kitaip tariant, tai psichologas padeda kiekvienam pacientui apibrėžti savo asmenines vertybes, tiriant bijomas ir vengiamas mintis bei emocijas, kad jis išmoktų nuo jų atsiriboti ir vertinti jas tokias, kokios jos yra: tik mintis ar jausmus. Tai padės mums suprasti, kad ne viskas, ką jaučiame ar jaučiame, turi vertę vien todėl, kad mes tai jaučiame ar jaučiame. Taip pat yra šlamštų emocijų ir minčių.

Gydymas, pagrįstas asmens vertybėmis, padeda nukreipti pokyčius pagal tai, kas laikoma vertinga.

Vertybių svarba: jos gali paskatinti mus veikti ir gerovę

Vertybės mus veda. Tai yra įsitikinimai, skatinantys konkrečius veiksmus ir situacijas jie vadovauja žmogaus veiksmams pagal jo išsikeltus prioritetus. Todėl vertybių svarba psichoterapijoje yra žodinių taisyklių ir kiekvieno asmens asmeninės istorijos bei jo prisiimtų įsipareigojimų pasekmių derinys.

Vertybės palengvina sprendimų priėmimą o tai savo ruožtu leidžia nugalėti įtampą, kylančią bandant kontroliuoti vidinį ir išorinį spaudimą, susijusį su diskomforto išvengimas . Visa tai skatina psichologinę gerovę.